Povilo Jono Sapiegos portretas (aliejus, 1709, nežinomas dailininkas, Karalių pilis Vavelyje)
Sapiegà Povilas Jonas 1609 1665 12 30Ružanai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karo veikėjas. Jono Petro Sapiegos sūnus, Benedikto Povilo Sapiegos ir Kazimiero Povilo Jono Sapiegos tėvas, Andriaus Sapiegos brolis. 1631 baigė Brunsbergo (Prūsija; dabar Braniewo) kolegiją. Pasižymėjo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kare su Rusijos imperija dėl Smolensko (1632–34; Smolensko karas). 1638–45 LDK didysis stovyklininkas, 1645–46 LDK pastalininkis, 1646–56 Vitebsko vaivada. 1648 mirus ATR valdovui Vladislovui Vazai parėmė Jono Kazimiero kanditatūrą į ATR valdovo sostą. 1648–54 su kitais karo vadais LDK dalyje (dabar Ukraina) slopino kazokų sukilimą. 1649 tapo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininku (maršalka). Neparėmė LDK didikų ir bajorų grupuotės unijos su Švedija (1655; Kėdainių sutartis), konfliktavo su tos sutarties svarbiausiu iniciatoriumi LDK didžiuoju etmonu Jonušu Radvila. Liko ištikimas ATR valdovui Jonui Kazimierui.
Nuo 1656 buvo Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas. Paveldėtus didelius turtus panaudojo LDK kariuomenei samdyti. 1656 užėmė Tykocino tvirtovę (joje tuomet mirė J. Radvila) su švedų įgula. 1656 pavasarį P. J. Sapiegos kariuomenė (apie 10 000 žmonių), susijungusi su Lenkijos kariuomene, išstūmė švedus iš Liublino ir Sandomiero, apsupo juos Varšuvoje (buvo sužeistas) bei sumušė prie Prostkų (dabar Varmijos Mozūrų vaivadija). Su Švedija kariavo ir Kurše, Lietuvoje. P. J. Sapiega nesutarė su LDK lauko etmonu V. A. Gosievskiu. 1660 su Lenkijos etmonu S. Czarnieckiu ties Liachavičais sumušė Rusijos kariuomenę (vadas I. Chovanskis); paimta daug patrankų, grandinėmis, kuriomis ketinta surakinti lenkų ir lietuvių karius, buvo surakinti rusų belaisviai. Gyvenimo pabaigoje P. J. Sapiega neteko populiarumo kariuomenėje, vaidijosi su vis galingesniais tampančiais LDK didikais Pacais.
L: Polski słownik biograficzny t. 35 d. 1 Warszawa–Kraków 1994.
415
2808