Plechãvičius Povilas 1890 02 01Bukončių vienkiemis (Židikų vlsč.; dabar Bukančiai) 1973 12 19Čikaga, Lietuvos karo veikėjas. Generolas leitenantas (1929). A. Plechavičiaus brolis. 1911 baigė komercijos institutą Maskvoje, 1914 – Orenburgo kavalerijos mokyklą. Per I pasaulinį karą tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės Penktajame kavalerijos pulke, dalyvavo kautynėse su Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Turkijos kariuomene, tris kartus sužeistas. 1918 su broliu Aleksandru grįžo į Lietuvą. Per Nepriklausomybės karą subūrė partizanų dalinius, kovodamas su bolševikais Sedos, Mažeikių, Telšių apylinkėse pasižymėjo brutaliu elgesiu. 1918 11 Lietuvos Tarybos paskirtas Sedos apsaugos vadu. Pertvarkė Žemaičių rinktinę į savanorių dalinius, kurie kovojo su bolševikais, vėliau su bermontininkais. 1919 02 paskirtas Sedos, 1919 11 Mažeikių miesto ir apskrities komendantu.
Povilas Plechavičius
Nuo 1920 01 – Penktojo pėstininkų pulko kuopos, bataliono vadas. 1920 antroje pusėje dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene prie Seinų, Augustavo ir Varėnos miškuose. 1920 pabaigoje tarnavo Pirmajame ir Antrajame raitelių pulkuose. Nuo 1921 05 ėjo Pirmojo raitelių (nuo 1922 04 – Pirmasis husarų pulkas) pulko vado pareigas, nuo 1922 03 – vadas. 1924 baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1926 – Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją. Dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose.
Po 1926 05 Seimo rinkimų Lietuvoje sušvelnėjus politiniam režimui ir sustiprėjus komunistų judėjimui, įtikintas, kad būtina apsaugoti Lietuvą nuo bolševikų perversmo, tapo 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo vienu vadovų. 1927 01 paskirtas Vyriausiuoju kariuomenės štabo kavalerijos inspektoriumi, kartu ėjo ir Generalinio štabo valdybos viršininko pareigas. 1927 07 paskirtas Kavalerijos viršininku. Nuo 1927 08 – Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininkas. Išleido vadovėlį Jojų tarnyba, divizijos eskadronas ir mišri žvalgomoji rinktinė (1928). 1929 išėjo į atsargą, ūkininkavo.
P. Plechavičius (centre) su lietuvių skautų ir Ramovės veikėjų delegacija pas Ilinojaus valstijos gubernatorių Williamą Grantą Strattoną (kairėje; 1958 07 23; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. 1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui grįžo į Lietuvą. 1944 Vietinės rinktinės kūrėjas ir vadas. 1944 02 16 per radiją kreipėsi į Lietuvos vyrus ragindamas stoti į rinktinę (02 21–03 01 užsiregistravo 19 500). 1944 04 15 Vokietijos karinei vadovybei nutarus Vietinę rinktinę pertvarkyti į SS dalinius, 1944 05 09 įsakė batalionams klausyti tik jo įsakymų, o rinktinės karo mokyklą paleisti. Jo pastangomis vilkinta, o vėliau ir sužlugdyta nacių reikalauta mobilizacija. Naciams panaikinus Vietinę rinktinę P. Plechavičius suimtas ir išsiųstas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, vėliau išvežtas į Dancigą (dabar Gdanskas), paskui į Klaipėdą. Paleistas, bet liko saugumo prižiūrimas. Artėjant SSRS kariuomenei pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1950–59 Lietuvos karių veteranų sąjungos Ramovė valdybos pirmininkas.
Vyčio Kryžiaus 5 (1923), Gedimino 2 (1928) laipsnio ordinai ir Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (2004; po mirties).
1947