požemnė hidrodinãmika, požemnio vandeñs dinãmika, hidrodinamikos sritis, tirianti vandens, naftos ir kitų skysčių bei su jais susijusių dujų tekėjimą poringose ir plyšiuotose uolienose. Aiškina jų mechaninę sąveiką su talpinančiomis uolienomis, pusiausvyrą lemiančius dėsningumus, žmonių veiklos įtaką ir sprendžia, kaip tinkamai išgauti skystąsias ir dujines žaliavas. Remiasi hidraulikos, filtracijos dėsniais, naudojasi hidromechanikos, teorinės mechanikos ir matematinės fizikos dėsniais bei metodais. Požeminio vandens tekėjimo būdai ir tipai uolienose priklauso nuo daugelio gamtinių veiksnių: geologinių (uolienų sudėtis, jų slūgsojimo tipas, tektonika, geologinės struktūros), geomorfologinių (reljefo tipai ir formos), klimatinių (temperatūra, krituliai, garavimas), hidrologinių (upių, ežerų ir jūrų hidrografija).
Požeminė hidrodinamika susijusi su litologija, struktūrine, kvartero nuogulų geologija, tektonika, geochemija, geomorfologija, klimatologija, meteorologija, hidrometrija ir kitais mokslais.
Pagrindinius požeminės hidrodinamikos dėsnius ir lygtis 19 a. antroje pusėje suformulavo H. Darcy, J. Dupuit, J. Boussinesqas (Prancūzija), F. Forchheimeris (Austrija).
848