požemnis dùjinimas, geotechnologijos būdas požeminiame telkinyje keičiant naudingųjų iškasenų būseną į dujinę. Grindžiamas naudingųjų iškasenų fizikiniais ir cheminiais pokyčiais aukštoje temperatūroje veikiant orui, vandens garams, deguoniui. Pačiame telkinyje dažniausiai dujomis verčiamos akmens ir rusvosios anglys, kai eksploatuoti telkinį šachtų būdu yra nerentabilu. Telkinyje gręžiami vertikalūs ir nuožulnūs gręžiniai, pro kuriuos į klodą tiekiamas oras arba oras, deguonis ir vandens garai; požeminio dujinimo metu deguonis ir vanduo oksiduoja anglį. Kitais kanalais iš degimo židinio išleidžiamos gautos degiosios dujos – anglies oksidas arba anglies oksidas ir vandenilis (kai tiekiami vandens garai). Panašiai degiosios dujos gaunamos ir iš degiųjų skalūnų. Deginant naftą į mažesnės molekulinės masės junginius oksiduojamas naftos skilimo produktas – metanas. Požeminio dujinimo būdu iš sieros rūdos išskiriamos sieringosios dujos, tinkamos sieros rūgščiai gaminti.
Požeminio dujinimo (akmens anglių) idėją 1888 iškėlė D. Mendelejevas.