požeminis nuotėkis

požemnis núotėkis, požeminio vandens judėjimas iš mitybos į iškrovos sritis dėl gravitacinės jėgos arba hidraulinio spūdžio. Požeminis nuotėkis apibūdinamas požeminio vandens kiekiu, kuris suteka į upes, ežerus, jūras, vandenynus ar kitus vandens telkinius. Požeminio nuotėkio dydis priklauso nuo klimatinių, geografinių ir geologinių sąlygų – kuo geresnės sąlygos kritulių vandeniui infiltruotis, tuo didesnis požeminis nuotėkis susidaro. Dažniausiai nustatomi šie požeminio nuotėkio rodikliai: požeminio nuotėkio modulis (vandens debitas, nutekantis į paviršinio vandens telkinį per laiko vienetą iš baseino ploto vieneto, reiškiamas l/s∙km² arba m³/s∙km²), požeminio nuotėkio koeficientas (daugiamečio upės drenuojamo požeminio nuotėkio ir iškritusių kritulių kiekio santykis, išreikštas % ar vieneto dalimis, rodo, kokia kritulių dalis tenka požeminio vandens mitybai) ir upės požeminės mitybos koeficientas (upės drenuojamo požeminio nuotėkio ir bendro nuotėkio santykis %).

požeminio nuotėkio susidarymo schema

Lietuvoje didžiausias požeminio nuotėkio modulis (4–6 1/s∙km²) yra Aukštaičių aukštumoje ir smėlėtoje Pietryčių lygumoje, mažiausias (0,4–0,8 1/s∙km²) – Vidurio Lietuvos ir Pajūrio žemumose.

848