požievnės smegen struktros, žmogaus ir stuburinių gyvūnų galvos smegenų struktūros, esančios tarp didžiųjų smegenų pusrutuliuose, po jų žieve. Pusrutulių paviršių dengia 2–5 mm storio pilkosios medžiagos (neuronų, jų ataugų, glijos ląstelių) sluoksnis – žievė – aukščiausias gyvybinių funkcijų valdymo centras. Pusrutulių gilumą užpildo požievinės smegenų struktūros. Joms priklauso baltoji medžiaga, kuri supa smegenų skilvelius ir pamato branduolius. Baltąją medžiagą sudaro nerviniai laidai (skaidulos, padengtos neurolema). Vienais jų – juntamaisiais (įcentriniais) iš periferijos (odos, raumenų, vidaus organų) žievės link plinta skausmo, lietimo ir kiti nerviniai impulsai. Kitais (judinamaisiais, išcentriniais) pusrutulių žievės neuronų impulsai perduodami kitoms nervinėms struktūroms (branduoliams, nugaros smegenims). Dar kiti laidai jungia atskirų to paties pusrutulio žievės laukelių neuronus. Laidai jungia smegenų struktūras ir leidžia funkcionuoti joms kaip vieningai visumai. Požievinei smegenų struktūrai priklauso ir dideli, su kūno judėjimo reguliacija susiję uodegotasis ir lęšinis pusrutulių pamato branduoliai, smilkininėje skiltyje gulinčios limbinės sistemos – migdolinis branduolys ir užtvara, turintys įtakos atminčiai, emocijoms, elgesio motyvacijai. Pusrutulių centre yra plyšelio pavidalo šoniniai skilveliai.
970