pozitronas

pozitrònas (lot. posi(tivus) – teigiamas + gr. ēlektron – gintaras), teigiamasis elektronas; teigiamojo elementariojo krūvio elementarioji dalelė; elektrono antidalelė. Žymimas e₊. Pozitrono ir elektrono masė, sukinys ir magnetinis momentas yra vienodi, elektros krūvis lygus absoliučiam dydžiu, bet turi priešingą ženklą (m_e = 9,109 382 15(45) ∙ 10⁻³¹ kg, J = 1/2 (Plancko konstantos ħ vienetais), е = 1,602 176 487(40) · 10⁻¹⁹ C, μ_e / μ_B = 1,001 159 652 181 0(7) (μ_B – Bohro magnetonas), g – veiksnys, lygus 2,002 319 304 362 2(15)). Kvantinės mechanikos požiūriu pozitronas yra bestruktūrė dalelė, kurios vadinamas klasikinis spindulys r_e = 2,817 940 92(38) · 10⁻¹⁵ m. Pozitronas dalyvauja elektromagnetinėje, silpnoje ir gravitacinėje sąveikose; priklauso leptonams (yra Fermi dalelė). Laisvas pozitronas yra stabilus, bet medžiagoje dėl anihiliacijos su elektronu gyvuoja trumpai (pvz., švine anihiliuoja per 5 · 10^–11 s). Tam tikromis sąlygomis pozitronas ir elektronas prieš anihiliuodami sudaro vandenilio atomo tipo sistemą – pozitronį. Pozitronas susidaro vienoms elementariosioms dalelėms virstant kitomis, γ kvantams, kurių energija didesnė negu 2m_e = 1,022 MeV, atomo branduolio elektrostatiniame lauke virstant pozitrono ir elektrono poromis, vykstant kai kurių radioaktyviųjų izotopų beta skilimui (pvz., dalis gamtinio ⁴⁰K izotopo skilimų), sąveikaujant elektroniniam antineutrinui su protonu, kai energija $m_{\overline{v_e}}=\mathrm{1,8}\text{MeV}$, t. y. vykstant atvirkštiniam beta skilimui. Naudojamas medžiagos fizikinėms ir cheminėms savybėms tirti, pvz., laidumo elektronų pasiskirstymui pagal energiją, kristalinės gardelės defektams, cheminių reakcijų kinetikai. Pozitroninės emisinės tomografijos metodas (PET) padeda sukurti tūrinį metabolizmo aktyvumo vaizdą žmogaus kūne, pozitronų anihiliacijos spektroskopijos (PAS) metodas naudojamas kietojo kūno tankio nuokrypiams ir ertmėms nustatyti. Vienas galingų šiuolaikinės elementariųjų dalelių fizikos metodų yra priešpriešinių ultrareliatyvistinių srautų elektronų ir pozitronų susidūrimų tyrimas kolaideriuose.

Pozitronų hipotezę 1928 iškėlė P. A. M. Diracas, kosminiuose spinduliuose jį atrado ir pavadino 1932 C. D. Andersonas.

319