Poznanės darbininkų sukilimas

Poznãnės darbiniñkų sukilmas, Poznãnės biržẽlis vyko 1956 06 28–30.

Sukilimo eiga

Sukilimas prasidėjo 1956 06 28 Poznanės darbininkų visuotiniu streiku ir masine demonstracija, kuri spontaniškai virto ginkluota akcija. Streiką pradėjo Stalino gamyklos (dabar H. Cegielskio metalo įmonė) darbininkai centrinei valdžiai 06 27 atsisakius vykdyti ankstesnius susitarimus dėl darbo organizavimo ir atlygio. Prie streiko prisidėjo kitų įmonių darbininkai. Keli tūkstančiai, vėliau – beveik šimtas tūkstančių žmonių nužygiavo į miesto centrą, į tuometę Stalino (dabar – A. Mickevičiaus) aikštę.

sukilėlių perimtas tankas prie vaivadijos Saugumo komiteto (Poznanė, 1956 06 28)

Skanduodami ekonominius ir politinius šūkius (duonos ir laisvės) jie užėmė prokuratūrą, teismą, kitas valdžios įstaigas, pasklidus gandams apie darbininkų delegacijos suėmimą nusiaubė kalėjimą (išlaisvinti 257 žm.), užpuolė vaivadijos Saugumo komiteto pastatą. Prie jo abi pusės panaudojo šaunamuosius ginklus – darbininkai apsiginklavo užimdami milicijos postus ir komisariatus, nuginkluodami milicijos ir vidaus saugumo pajėgas (joms iš pradžių šaudyti neleista). Sukilėliai perėmė keletą tankų.

Numalšinimas

Lenkijos jungtinės darbininkų partijos Centro komiteto politinis biuras priėmė sprendimą sukilimą numalšinti jėga. 1956 06 28 vakarą ir naktį į Poznanę buvo įvestos tankų ir pėstininkų divizijos. Susišaudymas truko iki 06 29 popietės, kai kur – dar ir kitą dieną. Sukilimą malšinant dalyvavo apie 10 000 kareivių, 420 tankų, šarvuotų automobilių ir transporterių. 06 28–29 žuvo daugiau kaip 70 žmonių (kitais duomenimis – 56), keli šimtai buvo sužeista. Apie 700 sukilėlių suimta, keliasdešimt nuteista po kelerius metus kalėti (vėliau amnestuoti).

Reikšmė

Sukilimas paveikė Lenkijos politikos raidą, turėjo įtakos Spalio politinio lūžio (pakeista valstybės vadovybė, liberalizuotas režimas) eigai.