sidabro (a), aukso (b), platinos (c) prabos žymėjimo Lietuvoje ženklai
prabà (lot. probo – bandau), Tarptautinės standartizacijos organizacijos arba valstybės nustatytas tauriojo metalo masės dalių skaičius tūkstantyje lydinio masės dalių. Metrinėje matų sistemoje reiškiamas promilėmis (promilė), karatinėje – karatais (karatas). Lydiniai ar jų dirbiniai ženklinami specialiu ženklu, kuriame yra šalies arba miesto emblema, prabą rodantys skaičiai arba hieroglifai. Tauriųjų metalų prabos žymėjimą nuo 4 a. po Kr. naudojo Bizantijos imperija. Europoje pirmasis prabos žymėjimas paminėtas 1275 Prancūzijoje.
Lietuvoje
Pirmieji gaminiai su auksakalio ženklu datuojami 1541. Rusijos Imperijos laikais Lietuvoje veikė Vilniaus apygardos prabavimo rūmai, kuriems buvo pavaldūs Kauno prabavimo rūmai, tuo laiku taikyta zolotnikų prabos sistema (pvz., 96 zolotnikai aukso – absoliučiai grynas auksas, 48 zolotnikai – 500 prabos). Nuo 1922 Lietuvoje galioja metrinė prabos sistema. 1922–40 aukso praba buvo nustatyta 980, 855, 750, 585 prabai, sidabro – 990, 950, 925, 900, 875, 800. Tauriųjų metalų lydinius žymėjo ir tyrė, jų prekybą prižiūrėjo Prabavimo rūmai. 1940–91 Lietuvos tauriųjų metalų dirbiniai prabuoti Rygos prabavimo inspekcijoje. 1989 Druskininkuose įkurtas inspekcijos filialas. 1991 įsteigta valstybinė įmonė Lietpraba, ji 1995 pavadinta Lietuvos prabavimo rūmais (pagrindinė būstinė – Druskininkuose, filialai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose).
sidabro prabos žymėjimas
2021 Lietuvoje šios prabos: aukso – 999, 916, 750, 585, 375, sidabro – 999, 925, 830, 800, platinos – 999, 950, 900, 850, paladžio – 999, 950, 850, 500. Prabos ženklą nuo 1997 sudaro Vyčio emblema ir skaičiai, t. p. gali būti nurodomas gaminimo metų šifras (pvz., 7A –1997, 0B – 2010).