Pragerija

Pragèrija (Praguerie) (1440), Prancūzijos diduomenės sukilimas. Kilo karaliui Karoliui VII pradėjus reformas, kuriomis Šimtamečio karo pabaigoje siekta kovoti su anarchija ir stiprinti centrinę valdžią. Pavadinta dėl asociacijų su 1419 Prahoje kilusiu husitų sukilimu (Pragerijos dalyviai prilyginti eretikams ir žemesnių sluoksnių maištininkams). 1439 Karolis VII išleido ordonansą, draudžiantį telkti karinius būrius be jo leidimo. Nepatenkinta diduomenė, vadovaujama Bourbono kunigaikščio Karolio I bei Alençono kunigaikščio Jono II, susivienijo su samdytų karių vadais ir sukilo Poitou provincijoje. Nominaliu sukilimo vadu paskelbtas šešiolikametis sosto įpėdinis Liudvikas (nuo 1461 karalius Liudvikas XI). Prancūzijos konsteblio Arthuro de Richemont’o vadovaujama karaliaus kariuomenė įžengė į Poitou, užėmė keletą didikų pilių. Sukilėliai pažadėjo taiką su Anglija ir mažesnius mokesčius, bet platesni gyventojų sluoksniai jų neparėmė. Sukilimą numalšinus Pragerijos vadams buvo dovanota, sosto įpėdinis Liudvikas gavo valdyti Dofinė sritį.