Pragmatinė sankcija

Pragmãtinė sánkcija, 1713 04 19 Šventosios Romos imperatoriaus Karolio VI dekretas dėl Habsburgų valdų paveldėjimo. Habsburgų valdomi kraštai nedalomai turėjo tekti Karolio VI vyriausiajam sūnui, jei jį turėtų, kitu atveju – vyriausiajai dukteriai Marijai Teresei. Jei ši mirs neturėdama palikuonių, Habsburgų palikimas turėjo tekti Karolio VI neseniai mirusio brolio Juozapo I dukterims ir jų palikuoniams. Iš pradžių dekretui pritarė visi Habsburgų valdomi kraštai, jis tapo Habsburgų valdomos imperijos savotišku konstituciniu įstatymu. Vėliau, iki Karolio VI mirties (1740), Austrijos diplomatija pasiekė, kad Pragmatinę sankciją pripažintų visos svarbiausios Europos valstybės. Karoliui VI mirus Pragmatinę sankciją bandė ginčyti Bavarijos kurfiurstas Karlas Albrechtas ir Prūsijos karalius Frydrichas II Didysis. Kilo Austrijos įpėdinystės karas, per jį Habsburgai prarado Silezijos didžiąją dalį, dalį Milano kunigaikštystės, Parmos ir Piacenzos kunigaikštystes (Aacheno taika, 1748). Visa kita liko Marijos Teresės ir jos vyro Šventosios Romos imperatoriaus Pranciškaus I valdžioje.