Pragmatinė sankcija

Pragmãtinė sánkcija, 1438 07 07 Prancūzijos karaliaus Karolio VII dekretas, teigiantis Bažnyčios visuotinio susirinkimo viršenybę lyginant su popiežiaus valdžia. Karolis VII pasinaudojo daugeliu Bazelio bažnytinio susirinkimo (1431–33) sprendimų. Pagal Pragmatinę sankciją Bažnyčios visuotinis susirinkimas turėjo vykti kas dešimt metų, pareigūnai dvasininkai turėjo būti renkami, popiežiui uždrausta dalyti beneficijas ir turėti iš jų pajamų. Prancūzijos bažnyčia faktiškai paskelbta administraciškai nepriklausoma nuo popiežiaus: panaikintas kasmetinis mokestis į popiežiaus iždą, popiežiui uždrausta Prancūzijoje skirti prelatus. 1461 Prancūzijos karalius Liudvikas XI Pragmatinę sankciją panaikino, bet vėliau ji kartais būdavo pripažįstama galiojančia, Prancūzijos karaliai pažadais jos atsisakyti naudojosi kaip priemone politiškai spausti popiežių. Pragmatinė sankcija galutinai nustojo galios Prancūzijos karaliui Pranciškui I ir popiežiui Leonui X 1516 pasirašius Bolonijos konkordatą.