pragulos

prãgulos (decubitus), odos ir gilesniųjų audinių nekrozė, kuri susidaro sutrikus mitybai kūno paviršiaus spaudžiamose vietose. Dažniausia pragulos atsiveria sulysusiems, išsekusiems, ilgai be sąmonės gulintiems arba paralyžiuotiems ligoniams. Jei ilgai gulima vien ant nugaros, pragulų atsiranda virš kryžkaulio, menčių, kulnų, jei vien ant šono – virš šlaunikaulio didžiojo gūbrio ir kulkšnies. Nutukusiems žmonėms nuo paklodės raukšlių spaudimo, nelygaus čiužinio pragulos susidaro bet kurioje kūno vietoje. Pragulos gali atsirasti ir tiems ligoniams, kurie nuolat naudojasi neįgaliųjų vežimėliu, taip pat kai kūno audinius spaudžia gipso tvarstis, įtvaras arba protezas. Pragulos pirmasis požymis – odos paraudimas, vėliau ta vieta pamėlynuoja ir pajuosta. Nekrozavę audiniai pamažu atsiskiria, lieka pilkšvomis pūlingomis apnašomis apsitraukęs pragulos dugnas. Išvengti pragulų padeda kruopšti slauga. Po labiausiai spaudžiamomis kūno vietomis dedami guminiai, į drobinį audeklą įvynioti pripučiami ratai; tos vietos kelis kartus per dieną įtrinamos kamparo spiritu, barstomos talku. Gydoma tepalais, ultravioletine spinduliuote, kartais operuojama.