pragyvẽnimo mnimumas, mažiausia pajamų suma, kurios reikia asmens arba šeimos gyvybiniams poreikiams tenkinti per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai mėnesį).
Rūšys
Skiriama fiziologinis (minimalaus prekių ir paslaugų rinkinio, kurio reikia žmogui išgyventi, išsaugoti sveikatą ir darbingumą, vertė) ir socialinis pragyvenimo minimumas (leidžiantis taip pat patenkinti būtiniausius socialinius ir kultūrinius poreikius, atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį atitinkančius minimalius standartus).
Apskaičiavimas ir svarba
Pragyvenimo minimumas apskaičiuojamas kaip žmogaus minimalių išlaidų svarbiausių ir pigiausių prekių bei paslaugų rinkiniui (vartotojo krepšeliui), mokesčiams ir kitiems privalomiesiems mokėjimams suma, jis gali būti diferencijuojamas pagal gyventojų demografines kategorijas (pavyzdžiui, nevienodas darbingiems ir nedarbingiems asmenims, įvairioms amžiaus grupėms).
Pragyvenimo minimumas yra vienas svarbiausių rodiklių, kuriuo remiasi valstybės institucijos nustatydamos minimaliojo darbo užmokesčio, minimalių pensijų, pašalpų ir kitų socialinių išmokų dydžius.
Pragyvenimo minimumas Lietuvoje
Lietuvoje fiziologinį pragyvenimo minimumą išreiškia oficialiojo (taikomojo) ir faktinio (skaičiuojamojo) minimaliojo gyvenimo lygio (iki 2008) ir bazinės socialinės išmokos (nuo 2008) statistiniai rodikliai, socialinį – valstybės remiamų pajamų dydis, kuris, pvz., nuo 2015 01 01 lygus 102 eurams, nuo 2022 01 – 129 eurai, nuo 2022 06 – 147 eurai, nuo 2023 – 157 eurai per mėnesį kiekvienam šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui (asmenims, kurių pajamos yra mažesnės už šį dydį ir turimo turto vertė nėra didesnė už įstatymų nustatytus maksimalius normatyvus, skiriama socialinė parama pinigais ir natūra).
vartotojo krepšelis; valstybės remiamos pajamos