Prãhos pavãsaris (1968), komunistinės Čekoslovakijos demokratinių pertvarkymų laikotarpis.
Jau nuo 20 a. 6 dešimtmečio pabaigos kai kurie Čekoslovakijos komunistų partijos vadovai siekė pagreitinti lėtą Čekoslovakijos destalinizacijos procesą ir padaryti tam tikrų reformų. 1967 10 31 milicijai brutaliai išvaikius studentų, reikalaujančių pagerinti jų buities sąlygas, demonstracijas, visuomenė ėmė aktyviau remti pertvarkymų programą. 1968 pradžioje permainų vengęs A. Novotný buvo nušalintas: 01 05 Čekoslovakijos komunistų partijos Centro komiteto I sekretoriaus pareigas iš jo parėmė Slovakijos komunistų partijos I sekretorius A. Dubčekas, 03 22 šalies prezidento pareigas – L. Svoboda.
Balandžio pradžioje buvo sudaryta vyriausybė, kurios vadovu paskirtas Oldřichas Černíkas, jo pavaduotoju – ekonomikos reformos, numatančios tam tikrus rinkos ūkio elementus, šalininkas O. Šikas. Buvo smarkiai apribota cenzūra (formaliai panaikinta 1968 06), išplėstos piliečių teisės (leista rengti diskusijas ir susirinkimus, burtis į organizacijas); suaktyvėjus politinių partijų ir visuomeninių organizacijų veiklai, atsirado galimybė formuotis daugiapartinei sistemai. Čekoslovakijos komunistų partijos vykdomų pertvarkymų ribas apibrėžė 1968 04 05 Centro komiteto priimta politinių ir ekonominių veiksmų programa, kuria siekta liberalizuoti komunistinį režimą ir sukurti demokratiškesnį – žmogišku veidu – socializmą (numatyta valstybę federalizuoti, įvesti žodžio, susirinkimų ir judėjimo laisvę, griežtai kontroliuoti saugumo institucijų veiklą, liberalizuoti kainas, leisti veikti privačiam verslui ir kita).
Visuomenės lūkesčiai aplenkė partijos planus: birželio pabaigoje žurnalas Literárni listy paskelbė Dviejų tūkstančių žodžių manifestą, kuriame buvo reikalaujama tolesnių reformų; po manifestu pasirašė apie 40 000 žmonių. Darėsi akivaizdu, kad bandymas reformuoti komunistinį režimą gali šį režimą sužlugdyti. Čekoslovakijos komunistų partijos nuolaidos visuomenei nuo pat pradžių kėlė nerimą SSKP, kuri reikalavo reformas nutraukti ir grasino karine intervencija.
SSRS kariuomenės tankai Prahoje (1968 08)
1968 08 20–21 naktį į Čekoslovakiją įžengė Varšuvos sutarties valstybių (SSRS, Bulgarijos, Lenkijos, Vengrijos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos) kariuomenė (apie 300 000 žm., apie 7000 tankų). Pretekstas invazijai buvo sovietinėje spaudoje paskelbtas kai kurių Čekoslovakijos komunistų partijos veikėjų kreipimasis į Maskvą pagalbos (vėliau intervenciją bandyta teisinti Brežnevo doktrina). Čekoslovakijos vyriausybė ragino gyventojus nesipriešinti, bet per pirmąsias karinės intervencijos savaites žuvo apie 80 žmonių. Į Maskvą išvežti A. Dubčekas, O. Černíkas ir kiti Čekoslovakijos vadovai po 08 23–27 trukusių derybų su SSKP Centro komiteto politinio biuro nariais buvo priversti pasirašyti vadinamuosius Maskvos protokolus, kurie leido Čekoslovakijoje dislokuoti SSRS kariuomenę.
Pradėtos reformos buvo nutrauktos ir panaikintos (vienintelis bent formaliai įgyvendintas Prahos pavasario siekis – 1969 01 01 Čekoslovakija pertvarkyta į federacinę valstybę). Visuomenės protestai prieš Prahos pavasario numalšinimą (pvz., Prahos universiteto studento J. Palacho, kuris protestuodamas 1969 01 19 susidegino, laidotuvėse dalyvavo apie 100 000 žm.) truko iki 1969 vidurio; jie buvo brutaliai malšinami saugumo pajėgų. 1969 04 iš Čekoslovakijos komunistų partijos Centro komiteto I sekretoriaus pareigų pašalintą A. Dubčeką pakeitė G. Husákas. Prasidėjo vadinamosios normalizacijos laikotarpis.
1478