Prãhos sukilmas, Čèkijos sukilmas, čekų sukilimas prieš nacių administraciją ir kolaboracinę Bohemijos ir Moravijos protektorato vyriausybę per II pasaulinį karą. Vyko 1945 05 05–08, paskutinėmis karo Europoje dienomis.
Sąjungininkų kariuomenei artėjant prie Čekijos 05 04 prasidėjo pavieniai Prahos gyventojų susirėmimai su okupacinėmis pajėgomis, kurie kitą dieną virto organizuotu sukilimu. Jam vadovavo Nacionalinis komitetas, kuriame pagrindinį vaidmenį vaidino komunistai; priklausė ir Čekoslovakijos vyriausybei Londone ištikimų politinių grupuočių atstovų. Čekai statė barikadas, užėmė radijo stotį, gestapo ir saugumo policijos būstines. 05 06 jie kontroliavo didesnę dalį miesto. Vis dėlto vokiečių pajėgos buvo gausesnės (į Prahą įvesti papildomi daliniai) ir geriau ginkluotos. Į čekų pusę perėjo A. Vlasovo vadovaujamos Rusijos išvadavimo armijos I divizijos kariai, bet negavę jokių sukilimo vadovų garantijų dėl statuso vėliau paliko Prahą. Jau 05 07 sukilėlių padėtis tapo kritiška; 05 08 vokiečių tankai užėmė Prahos centrą.
Nors Jungtinių Amerikos Valstijų priešakiniai daliniai buvo netoli Prahos priemiesčių, dėl Jungtinių Valstijų ir SSRS politinių susitarimų jie neatėjo į pagalbą sukilėliams. SSRS kariuomenė paspartino puolimą Prahos link, 05 08 įžengė į Čekijos teritoriją. Tą patį vakarą sukilėliai, gavę vokiečių pažadą nesugriauti Prahos, kapituliavo. Vokiečiai pradėjo atitraukinėti pajėgas į Jungtinių Amerikos Valstijų kontroliuojamą teritoriją. 08 09 į Prahą įžengė pirmieji SSRS kariniai daliniai. Sovietinei kariuomenei puolant iš karto keliomis kryptimis, iš beveik milijono Vokietijos armijų grupės Centras karių tik apie 140 000 iki 05 11 prasiveržė pro fronto liniją ir pasiekė Jungtinių Amerikos Valstijų kontroliuojamą teritoriją.
subombarduota Praha (1945 05)
Per Prahos sukilimą žuvo 1694 čekų sukilėliai, apie 300 A. Vlasovo armijos karių, apie 1000 vokiečių kareivių.