prakartlė, kompozicija, vaizduojanti Jėzaus Kristaus gimimą. Vaizduojama ėdžiose gulintis suvystytas Kūdikėlis Jėzus, šalia jo stovintys arba klūpantys Švč. Mergelė Marija ir šv. Juozapas. Dažniausiai šalia jų dar stovi piemenėliai, Trys Karaliai, angelai ir gyvuliai (asilas, jautis, avys). Prakartėlė dažniausiai įrengiama Kūčių dieną bažnyčiose, miesto pagrindinėje aikštėje arba namuose ir laikoma per visą Kalėdų laiką iki Trijų Karalių. Vatikane Kalėdų eglė ir prakartėlė Šv. Petro aikštėje pirmą kartą pastatyta 1982 popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva.
prakartėlė (Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, Greccio, Lacijaus sr., Italija)
Pasak Origeno, 3 a. krikščionys pradėjo per Kalėdas inscenizuoti tvartelį Betliejaus oloje. Daugelį amžių prakartėlės tradicija gyvavo tik Betliejuje. Iš 6 a. yra išlikę liudijimų, kad iš Betliejaus prakartėlė buvo atgabenta į Romą (relikvijos saugomos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje). Viduriniais amžiais prakartėlės tradicija paplito Europoje. Italijoje 1223 jai pradžią davė šv. Pranciškus Asyžietis, popiežiaus leidimu Kalėdų išvakarėse Greccio (Lacijaus sr.) atkūręs Jėzaus Kristaus gimimo sceną su tikrais gyvuliais (asilu ir jaučiu). Greitai ši tradicija išpopuliarėjo bažnyčiose. Prakartėlės personažai komponuoti remiantis Mt 2, 1–12; Lk 1, 26–38; 2, 1–17. Ilgainiui prakartėlėse vaizduojamų gyvulių skaičius ir patys gyvuliai keitėsi atsižvelgiant į tai, kokie gyvuliai auginami tose šalyse.
17 a. gyvas teatralizuotas inscenizacijas ėmė keisti iš įvairių medžiagų pagamintos figūrėlės: jos iš pradžių buvo liejamos iš vaško, vėliau – iš gipso, drožiamos iš medžio. Iš Italijos, Pietų Prancūzijos prakartėlės su šventųjų ir gyvulių figūromis paplito kitose šalyse, jas imta įrengti ir namuose. Prakartėlė tapo savita tautodailės šaka. 20 a. pradžioje prakartėles imta kolekcionuoti (jas rinko ir P. Domšaitis). 11–12 a. išpopuliarėjo prakartėlės scenos – Kalėdiniai vaidinimai. Svarbiausios scenos: draminis Kūdikėlio Jėzaus garbinimas, piemenėlių ir Trijų Karalių vaidinimai.
Prakartėlė Lietuvoje
prakartėlė Arkikatedros aikštėje Vilniuje
Lietuvoje prakartėlės ėmė plisti, kai čia nuo 1569 ėmė kurtis jėzuitai ir pradėjo rengti įvairius vaidinimus religine tematika. 18 a.–19 a. pr. prakartėlių statulos buvo medinės, dažniausiai suaugusio žmogaus dydžio. Jos buvo įvežamos iš Tirolio, Italijos, bet pasitaikydavo ir vietinių meistrų darbo. 19 a. viduryje paplito mažos iš Bavarijos, Tirolio ir Lenkijos įvežtos medinės ir gipsinės prakartėlės. 1920–40 miestiečių namuose išpopuliarėjo iš užsienio įsivežtos mažytės kambarinės prakartėlės. Jų pavyzdžiu tokias prakartėles išdroždavo ir vietiniai kaimo dievdirbiai. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje prakartėlės ėmė plisti nuo 1998, kai Rokiškio krašto muziejuje italų mecenatui A. Frossio paskatinus buvo surengta pirmoji prakartėlių paroda. 2007 Rokiškyje įkurtas prakartėlių muziejus, jame sukaupta apie 100 eksponatų. Nuo 2005 tokios parodos rengiamos ir Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. Dabar prakartėlės drožiamos iš medžio, lipdomos iš molio, kuriamos iš popieriaus, stiklo, šiaudų, pakulų, lino, kriauklelių ir kitų medžiagų.
prakartėlė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje Kaimelyje
Nuo 21 a. pradžios pradėta įrengti prakartėles ir su gyvais gyvūnais Vilniuje (Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje), Klaipėdoje, Plungėje, Svėdasuose.
2245