vandens šachtinė pralaida
pralaidà, hidrotechninis statinys arba užtvankos elementas vandeniui iš aukštutinio užtvankos bjefo (tvenkinio) leisti į apatinį; vandens pralaida. Pro pralaidą nuleidžiamas potvynių ir poplūdžių vandens perteklius, per nuosėkį iš tvenkinio įleidžiama vandens į upę, kanalą, visai išleidžiamas vanduo iš tvenkinio, kai reikia hidrotechninį statinį apžiūrėti, remontuoti, praleidžiant vandenį išplaunami susikaupę nešmenys, pralaidomis reguliuojamas vandens tiekimas vartotojams. Pro kai kurias pralaidas galima praleisti ledus, ižą. Pro pralaidą pratekančio vandens debitas reguliuojamas uždoriais arba nereguliuojamas (vanduo pradeda tekėti, kai pakyla iki tam tikro lygmens). Turi įtekamąją dalį (angą, slenksčio keterą) su antgalviu ir nutekamąją dalį (slenksčio paviršių, nuvedamąjį kanalą, vamzdį, tunelį); nutekamoji dalis baigiasi ramintuvu. Statybinės pralaidos veikia statant užtvanką, eksploatacinės – ją naudojant.
Pralaidos skirstomos pagal vandens įtekėjimo angos padėtį (paviršinė, giluminė), pagal konstrukciją (slenkstinė, šachtinė, sifoninė, vamzdinė, tunelinė). Paviršinė pralaida labiausiai paplitusi. Vandens įtekėjimo angos yra aukštutinio bjefo lygmenyje arba aukščiau. Būna su uždoriais arba be jų. Pro ją galima praleisti ledus, ižą. Giluminė pralaida yra slėginė. Vandens įtekėjimo anga yra žemiau už aukštutinio bjefo lygmenį arba prie dugno (dugninė pralaida). Jų uždoriai panerti po vandeniu ir juos sunku darinėti. Mažiau paplitusios. Naudojamos vandeniui į vandentiekio arba drėkinimo sistemą tiekti, vandeniui iš tvenkinio išleisti, nešmenims išplauti. Slenkstinė pralaida – tai betoninė, gelžbetoninė, medinė, sintetinė, akmeninė užtvanka, per kurios viršų (slenkstį) liejasi vanduo. Šachtinė pralaida – apskrita arba daugiakampė šachta, pro kurios kraštus liejasi vanduo ir vamzdžiu arba hidrotechniniu tuneliu nuleidžiamas už hidrotechninio statinio. Dažniausiai veikia automatiškai. Lietuvoje daugiausia (apie 95 %) statomos šios pralaidos.
Sifoninė pralaida yra lenkto vamzdžio pavidalo ir veikia sifono principu: vandeniui liejantis per keterą sifono viduje susidaro vakuumas, vandens lygis ties pralaidos ketera kyla ir vanduo pradeda tekėti visu vamzdžio skerspjūviu. Veikia automatiškai. Jos konstrukcija palyginti sudėtinga, žiemą apšąla, nepraleidžia ledų. Dažnai ši pralaida įtaisoma betoninėje užtvankoje arba sudaro vamzdinės pralaidos antgalvį. Tokių vamzdinių sifoninių pralaidų yra ir Lietuvoje (apie 10), pvz., Gondingos (Plungės rj.) užtvankoje. Vamzdinė (iš gelžbetonio ir plieninių vamzdžių) būna paviršinė, daugiausia naudojama potvynių vandens pertekliui nuleisti, ir giluminė, dar naudojama ir kaip vandens išleistuvas. Turi bokštinį, kaušinį, sifoninį arba kitokį antgalvį.
vamzdinė vandens pralaida
vamzdinė giluminė vandens pralaida: 1 – grotos, 2 – antgalvis, 3 – vamzdis, 4 – uždoris, 5 – užtvanka
sifoninė paviršinė vandens pralaida: 1 – gaubtas, 2 – slenkstis, 3 – užtvanka