pramogniai šõkiai, choreografijos šaka; šokiai, atliekami poros arba grupės žmonių per vakarėlius, pasilinksminimus, konkursus. Pramoginių šokių judesiai dažniausiai nėra griežtai reglamentuoti, šokant daug improvizuojama, repertuaras nuolat kinta. Didelę įtaką jiems turi mada, įpročiai, kultūra. Kai kurie pramoginiai šokiai būna populiarūs ilgą laiką, kiti šokami epizodiškai. Iš pramoginių šokių susiklostė sportiniai šokiai.
12 a. rašytiniuose šaltiniuose aptinkama žinių apie pirmuosius aukštuomenės šokius ir šokio taisykles. 13–14 a. karalių, didikų rūmuose rengtos teatralizuotos šventės su šokiais, buvo šokama pasibaigus riterių turnyrams. Šokiai buvo panašūs į eitynes, pasivaikščiojimus su žvakėmis ir fakelais, būdinga judesių ceremoningumas, atlikimo iškilmingumas. Dažniausiai būdavo šokama pritariant fleitai, arfai, liutniai arba tamburinui, kartais šokėjai dainuodavo. Buvo populiarūs branlis, farandola, burė, rigodonas. 14–15 a. pramoginiai šokiai suklestėjo Italijoje, vėliau – Prancūzijoje ir kitose šalyse. Populiarūs buvo vadinamieji žemieji šokiai basdansai (prancūziškai basse danse) su daug nusilenkimų ir tūpsnių. Nuo 14 a. pramoginiai šokiai sudarė buitinių pramogų ir ceremonijų dalį, būdavo šokama rūmuose per šventes. Renesanso epochoje buvo populiarūs volta, galjarda, pavana, kurantė, alemanda, saltarelas, sarabanda, menuetas, paspjė, gavotas, čakona, žiga.
Pokylis Valua dvare (centre pokylio dalyvių pora šoka voltą; aliejus, apie 1580, dailininkas nežinomas; Vaizduojamųjų menų muziejus Rennes’e)
16–17 a. dvaruose atsirado šokių mokytojų, parašyti pirmieji traktatai ir vadovėliai apie šokį, buvo kuriamos šokių mokyklos. 1661 Paryžiuje įkurta Karališkoji šokio akademija reglamentavo šokių stilius, jų atlikimo būdus, rengė choreografus, šokių mokytojus. 18 a. atsirado laisvesnio pobūdžio šokių: greitasis menuetas, kontradansas, miuzetė, ekosezas, grosfateris, lendleris. Pramoginius šokius pradėjo šokti miestiečiai, išpopuliarėjo masiniai šokiai karmanjolė, farandola. Nuo 1715 Paryžiuje rengti mokami viešieji šokių vakarai, kaukių baliai, 1768 atidaryta pirmoji specializuota vieša šokių salė. 18 a. pabaigoje pramoginius šokius šoko įvairių luomų žmonės, pramoginių šokių atlikimo maniera pasikeitė: atsisakyta paradiškumo, ceremoningumo, būdinga judesių paprastumas, veržlumas. 18 a. pabaigoje–19 a. išpopuliarėjo kadrilis, kotiljonas, lansjė, valsas, galopas, kankanas, polka, mazurka, polonezas.
tango šokėjai Lorena González ir Gastónas Camejo per festivalį Montevidėjo tango Urugvajuje (2019)
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje atsirado šokių aikštelių, kafešantanų (kabareto atmaina), barų, kur būdavo šokami pramoginiai šokiai. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje pradėta rengti pramoginių šokių konkursai. 20 a. didelę įtaką pramoginiams šokiams turėjo Didžiosios Britanijos, Amerikos (ypač Lotynų) tautų šokiai. Paplito keikvokas, bliuzas, čarlstonas, amerikietiškas svingas, lambetvokas, bugivugis, bosanova, tvistas, rokenrolas, bostonas, greitasis fokstrotas, tango, rumba, samba, ča ča, džaivas. 1929 Didžiojoje Britanijoje prie Imperatoriškosios šokių mokytojų draugijos (įkurta 1904) įkurta Tarptautinė pramoginių šokių taryba ėmėsi kurti pramoginių šokių vieningus standartus, taisykles ir teisėjavimo metodus. 1963 Tarptautinė pramoginių šokių taryba suvienijo visas pramoginių šokių šokėjų sąjungas ir patvirtino bendrą šokių programą visam pasauliui.
Lietuvos dvaruose 18 a. buvo šokama polonezas, krakoviakas, galopas, nuo 19 a. vidurio – valsas, polka. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje kai kurie pramoginiai šokiai pradėjo plisti kaime. 20 a. 3–4 dešimtmetyje daugiausia buvo šokama Europoje populiarūs pramoginiai šokiai; miestuose atsirado šokių kursų, rengti konkursai (pirmasis surengtas 1935 V. Mintaučkio mokykloje Kaune), buvo išleista šokių aprašymų. 5–6 dešimtmetyje buvo populiarus valsas, polka, fokstrotas, tango; šokta ir padegrasas, padespanas, rokenrolas, bugivugis. 7 dešimtmetyje pradėta steigti pramoginių šokių kolektyvus; pramoginių šokių ansambliais, klubais, studijomis buvo vadinami ir sportinių šokių kolektyvai. Atkūrus nepriklausomybę 1990 Vilniuje įkurta pirmoji pramoginių šokių studija – Tomo Petreikio šokių studija. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje išaugus susidomėjimui pramoginių šokių studijų ir klubų atidaryta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir kituose miestuose.
T. Zinčiukienė Istorinis buitinis šokis Klaipėda 2003, Istorinis buitinis šokis XVIII–XIX a. Klaipėda 2009; R. Idzelevičius Sportinių šokių istorija Klaipėda 2010; N. Ivanovskij Bal'nyj tanec XVI–XIX v.v. Moskva–Leningrad 1948; E. Vasil'eva Tanec Moskva 1968; Sovremennyj bal’nyj tanec Moskva 1978; M. Vasil'eva-Roždestvenskaja Istoriko‑bytovoj tanec Moskva 1987.