prãmonės ekonòmika, ekonomikos mokslo šaka, kuri tiria pramonę kaip pramonės įmonių ir pramonės šakų kompleksinę sistemą.
Tyrimų sritys
Pramonės ekonomika nagrinėja pramonės ekonominės plėtros, efektyvumo ir konkurencingumo didinimo, gamybos organizavimo ir valdymo problemas, gamybinius santykius pramonėje ir jų dėsningumus, konkrečių pramonės šakų ir didžiausių įmonių ekonominės veiklos specifiką.
Tyrimų nauda
Pramonės ekonomikos tyrimai padeda pramonės įmonėms didinti darbo našumą, racionaliau panaudoti žaliavas, medžiagas, ilgalaikį turtą, automatizuoti ir kompiuterizuoti gamybos procesus, didinti gaminių įvairovę, gerinti jų kokybę, gamybos planavimą, kainodarą, investicinę, inovacinę veiklą, priimti geresnius valdymo sprendimus.
Moksliniai metodai
Pramonės ekonomikos moksliniai metodai remiasi ekonominės statistikos, įmonės veiklos analizės, darbo ekonomikos, pramonės geografijos ir kitų mokslo šakų metodais.
Pramonės ekonomika Lietuvoje
Lietuvoje 1918–1940 pramonės ekonomikos klausimais buvo rašoma žurnaluose Ekonomika, Tautos ūkis.
Pramonės ekonomika kaip savarankiška mokslo šaka susiformavo po Antrojo pasaulinio karo. 1947 pramonės ekonomikos kursą Vilniaus universitete pradėjo dėstyti Mykolas Ragevičius, 1952 įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto Pramonės ekonomikos tyrimų sektorius, 1965 – Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos katedra (1991–1992 Gamybos ekonomikos, 1992–2001 Visuomenės ūkio, nuo 2001 Ekonominės politikos katedra). Pramonės ekonomikos tyrimų svarbiausios kryptys SSRS okupacijos metais buvo pramonės plėtra, geografinis išdėstymas ir specializacija, mokslinės techninės pažangos laimėjimų diegimas gamyboje, rankų darbo pakeitimas mašinų darbu, pramonės įmonių veiklos efektyvumo, darbo našumo didinimas, jų valdymo tobulinimas.
Išleistos monografijos: K. Meškausko Tarybų Lietuvos industrializavimas (1960), V. Baranausko Ekonominis gamybos efektyvumas ir jo didinimas (1970), V. Astrausko Darbo našumas: jo didinimo veiksniai ir vertinimo metodai (1976), K. Glavecko Pramonės intensyvinimo problemos (1986), K. Meškausko ir M. Meškauskienės Lietuvos pramonė socializmo laikotarpiu (dvi dalys 1992–1994), kolektyvinės monografijos Lietuvos TSR pramonės specializavimas ir kooperavimas (1961), Darbo našumas Tarybų Lietuvos pramonėje (1972), Lietuvos pramonė ikisocialistiniu laikotarpiu (1976) ir kita. Pramonės ekonomikos tyrimus atliko Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutas, Valstybinio plano komiteto Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos institutas, šakiniai moksliniai institutai, aukštosios mokyklos, projektavimo ir konstravimo biurai.
21 a. pradžioje pramonės ekonomikos tyrimus tęsia Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, itin didelę reikšmę įgavo pramonės restruktūrizavimo ir modernizavimo, investicijų (visų pirma plyno lauko investicijų) į pramonės įmones skatinimo, gamybos kompiuterizavimo, aplinkosaugos problemų tyrimai.
2687