prãmonės šakà, pramonės įmonių, kurios gamina vieno tipo produkciją, naudoja panašias žaliavas ir gamybos technologinius procesus, visuma.
Pramonės šakos apibūdinamos ir grupuojamos pagal pagrindinius gaminius ir jų tikslinę paskirtį (pvz., automobilių pramonė, avalynės pramonė, maisto pramonė, medicinos pramonė, plaušienos ir popieriaus pramonė, tekstilės pramonė), gamybos pobūdį (biochemijos pramonė, kasybos pramonė, siuvimo pramonė) ar pagal naudojamas žaliavas (linų apdirbimo pramonė, metalo apdirbimo pramonė, naftos perdirbimo pramonė).
Pramonės šakų skaičius klasifikacijoje priklauso nuo jų agregavimo laipsnio. Skaidant agreguotas pramonės šakas (Lietuvoje pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat metodiką jų skiriama 22) į sudėtines dalis išskiriama kelis kartus daugiau mažesnių specializuotų pramonės šakų. Pvz., maisto pramonėje gali būti išskirta aliejaus pramonė, cukraus pramonė, duonos pramonė, konditerijos pramonė, konservų pramonė, mėsos pramonė, pieno pramonė, vaisių ir daržovių apdirbimo, žuvų, gėrimų pramonė ir kita, kasybos pramonėje – naftos pramonė, dujų pramonė, anglių pramonė, durpių pramonė, skalūnų pramonė, geležies rūdos pramonė, aliuminio pramonė, aukso pramonė, vario pramonė, asbesto pramonė, kasybos chemijos pramonė, druskos pramonė ir kitos specializuotos pramonės šakos. Tiksliai nustatyti pramonės šakų ribas kartais yra pakankamai sunku, nes ta pati pramonės įmonė gali vykdyti kelių rūšių ekonominę veiklą, gaminti kelių tipų produkciją, atitinkančią įvairių pramonės šakų požymius (šiuo atveju įmonė dažniausiai priskiriama šakai, kurios produkcija duoda jai daugiausia pajamų).
Pramonės skirstymo į pramonės šakas reikia vykdant makroekonominį planavimą, renkant statistinę informaciją apie produkcijos gamybos mastą, darbo jėgos užimtumą ir kvalifikaciją.
2687