pramoninė krosnis

aukštakrosnė

pramonnė krósnis, įrenginys, kuriame gauta šiluma naudojama medžiagoms ir gaminiams apdoroti. Joje medžiaga džovinama (džiovykla), garinama (garinimas), lydoma (lydkrosnė, stiklo lydymo krosnis, Martino krosnis), kaitinama (kaitinimo krosnis, kaitinimo šulinys; juose medžiagos agregatinė būsena dažniausiai nekinta), degama (degimo krosnis; joje pakinta medžiagos cheminė sudėtis, struktūrą ir savybės), termiškai apdirbama (terminė krosnis). Pagrindinės dalys – šilumos generatorius (šilumą generuoja deginamas kietas, skystas ar dujinis kuras), darbo zona (išklota ugniai atsparia medžiaga), medžiagos ir gaminių pakrovimo ir iškrovimo anga, valdymo įtaisai. Būna liepsninė (šiluma gaunama iš deginamo kuro, kartais iš kitokių cheminių reakcijų) ir elektrinė krosnis (elektros energija verčiama šilumine).

Šiluma perduodama spinduliniu (spinduliuoja kaitinimo elemento arba įkaitusios pramoninės krosnies paviršius), konvekciniu (įkaitintas šilumnešis apteka medžiagos ar gaminio paviršių), sluoksniniu (įkaitintas šilumnešis teka per medžiagos sluoksnį) būdu. Skiriama periodinė (joje vienu metu vyksta tik viena operacija, pvz., kaitinimo ar degimo) ir nuolatinė (joje visos operacijos nepertraukiamai vyksta tuo pačiu metu įvairiose pramoninės krosnies vietose). Pramoninės krosnies konstrukcija labai įvairi (tai priklauso nuo jos paskirties ir krosnyje vykstančių operacijų pobūdžio), pvz., šachtinė pramoninė krosnis (šachtinė lydkrosnė, aukštakrosnė), gaubtinė, kamerinė, karuselinė, konvejerinė, kanalinė, sukamoji, tunelinė, žiedinė ir kita krosnis.

1403