pramonnis dizáinas, teisėje – vienas pramoninės nuosavybės objektų, apibrėžiamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, kurį sudaro gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinės savybės – linijos, kontūrai, spalvos, forma, tekstūra, medžiaga. Gaminys apibrėžiamas kaip pramoniniu būdu arba rankomis pagamintas daiktas įskaitant sudėtiniam gaminiui sukonstruoti skirtas sudedamąsias dalis, pakuotę, apipavidalinimą, grafinius simbolius ir spaustuvės šriftus, išskyrus kompiuterių programas. Pramoninio dizaino paskirtis – padaryti gaminį išoriškai patrauklų, bet nekeliamas estetiškumo reikalavimas, šia prasme pramoninio dizaino teisė neutrali: teisinė apsauga apima bet kokias išorines gaminio savybes, nesvarbu, ar jos gražios ir meniškai vertingos. Pramoninio dizaino, kaip pramoninės nuosavybės objekto, teisinė apsauga įgyjama registruojant pramoninį dizainą teisės aktų nustatyta tvarka. Pramoninio dizaino šiuolaikinė teisė grindžiama principu, kad net ir įregistruotas kaip pramoninės nuosavybės objektas jis saugomas ir pagal autorinę teisę. Pramoninio dizaino teisinė apsauga siejama su naujumo ir individualių savybių reikalavimais. Pramoninis dizainas turi individualių savybių, kai bendras jo įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito pramoninio dizaino sudaryto bendro įspūdžio.
Įgyti pramoninio dizaino teises ir jį apsaugoti galima keliais lygmenimis: remiantis teisinės apsaugos nacionaliniu mechanizmu (pramoninio dizaino apsauga vienos valstybės teritorijoje), Bendrijos pramoninio dizaino apsauga (galioja visoje Europos Sąjungos teritorijoje), pramoninio dizaino tarptautinė registracija. Su pramoninio dizaino teisine apsauga susijusios šios tarptautinės sutartys: 1886 Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (papildyta 1896, peržiūrėta 1908, papildyta 1914, peržiūrėta 1928, 1948, 1967, 1971 ir pataisyta 1979), 1883 Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (Paryžiaus konvencija, peržiūrėta 1967, papildyta 1979, Lietuva prisijungė 1994), 1994 Pasaulio prekybos organizacijos Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (Lietuva prisijungė 2001 stodama į šią organizaciją), 1925 Hagos susitarimas (pakeistas 1934 Londono aktu, 1960 Hagos aktu, 1999 Ženevos aktu, Lietuva prisijungė 2008), 1968 Locarno sutartis dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos (Lietuva prie šios sutarties nėra prisijungusi, bet ja naudojasi pramoninio dizaino registracijos procese). Pagrindiniai Europos Sąjungos pramoninio dizaino apsaugos teisės aktai yra 1998 Direktyva dėl teisinės dizaino apsaugos, 2001 Tarybos reglamentas dėl Bendrijos dizaino. Reglamento pagrindu registruojami pramoniniai dizainai, kurie galioja visoje Europos Sąjungos teritorijoje, be to, reglamentas numato galimybę naudotis neregistruoto Bendrijos pramoninio dizaino apsauga (reikalavimus atitinkantis pramoninis dizainas saugomas kaip Bendrijos pramoninis dizainas 3 metus nuo tada, kai pirmą kartą tapo prieinamas Bendrijoje). Bendrijos pramoninis dizainas registruojamas Alicantėje esančioje Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklams ir dizainui). Nacionaliniu lygmeniu pramoninį dizainą registruoja atitinkama tos šalies institucija (Lietuvoje – Valstybinis patentų biuras, įkurtas 1991), apsauga galioja tik tos šalies teritorijoje. Už neteisėtą pramoninio dizaino naudojimą gali būti taikoma civilinė, baudžiamoji ar administracinė atsakomybė.
Pramoninio dizaino teisės užuomazgų būta jau 15 amžiuje – Florencijos gildija uždraudė naudoti svetimus brokato pavyzdžius ir modelius. 1744 Prancūzijoje išleistas Liono dekretas, kuriuo uždrausta audinių gamybai naudoti svetimus pavyzdžius. Pirmieji pramoninio dizaino apsaugos įstatymai buvo priimti Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Prancūzijoje pramonėje naudojamiems piešiniams ir modeliams buvo taikomas 1793 dekretas, numatantis dailės kūrinių apsaugą, 1806 Napoleonas I priėmė specialų įstatymą dėl tekstilės gaminių piešinių ir ornamentų apsaugos. 1787 Didžiojoje Britanijoje priimtas įstatymas, numatantis draudimą gaminti, kopijuoti ir naudoti tekstilės pavyzdžius.
LIETUVOJE SSRS okupacijos metais galiojus teisė numatė ne pramoninio dizaino, bet pramoninių pavyzdžių teisinę apsaugą. Ši apsauga pirmiausia buvo numatyta SSRS civilinių pagrindų įstatyme, SSRS poįstatyminiuose aktuose. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995 buvo priimtas pirmasis Pramoninio dizaino įstatymas, 2002 – Dizaino įstatymas (jo nuostatos suderintos su tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatomis).
1314