pranà (skr. prānṇa), Indijos klasikinėje filosofijoje ir medicinoje – visuotinė gyvybinė energija, su kvėpavimu glaudžiai susijusi biomotorinė ir psichofizinė gyvybės jėga. Rigvedos himne Purušasūkta prana nusakomas kosminio Purušos (puruša) kvėpavimas, tai leido ją tapatinti su Brahmanu ir atmanu. Upanišadose skiriama penki pranos vėjai: prana (viršutinis kylamasis kvėpavimas, kuris apima įkvėpimą ir iškvėpimą), apana (žemutinis besileidžiantis vėjas, atsakingas už tuštinimąsi ir dauginimąsi), vjana (išcentrinis kvėpavimas, valdantis kraujotaką ir raumenų judėjimą), udana (atsakingas už garso išgavimą kalbos padargais: kalbėjimą, juoką) ir samana (įcentrinis virškinamasis kvėpavimas, reguliuojantis medžiagų apykaitą). Tarp pranos judėjimo ir psichinių bei kognityvinių procesų yra glaudus ryšis, todėl proto kontrolę buvo imta sieti su penkių pranos vėjų pažabojimu. Tantros ir hathajogos šalininkai mano, kad prana yra kraujuje, o ypač daug spermoje ir makšties skysčiuose. Prana teka subtiliojo kūno latakų (sūkšmašaryra nadžių) tinklu ir ją galima kontroliuoti pranajama.
171