Kuráitis Pranas 1883 07 04Pavasijai (Būblelių vlsč., Naumiesčio apskr., dab. Šakių rj. savivaldybė) 1964 12 18Kaunas, lietuvių filosofas. Vienas žymiausių neotomizmo atstovų Lietuvoje. Prelatas (1930). Filos. dr. (1911).
Išsilavinimas
1899–1904 mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, 1905–09 studijavo Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge (1907 įšventintas kunigu), 1909–11 Leuveno katalikų universitete, 1911–12 Münsterio universitete.
Pedagoginė ir kita veikla
1914–16 ir 1918–22 dėstė Seinų dvasinėje seminarijoje. 1916–18 Tepliko (Podolės Kameneco gubernija) katalikų bažnyčios rektorius. 1922–40 dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas), Filosofijos įžangos ir istorijos katedros vedėjas, 1929–37 Teologijos ir filosofijos fakulteto dekanas; profesorius (1922). 1941–43 dėstė Vilniaus universitete, 1944–53 Kauno dvasinėje seminarijoje. 1912–15 redagavo žurnalą Vadovas, 1929–40 – žurnalą Tiesos kelias. Bendradarbiavo žurnale Logos, skelbė straipsnius žurnale Židinys ir laikraštyje XX amžius.
Pranas Kuraitis
1953 suimtas ir nuteistas 25 metams kalėti. Kalėjo Šilutės ir Kursko kalėjimuose, 1955 dėl sveikatos būklės paleistas į laisvę. Talkino Aukštosios Panemunės bažnyčioje.
Filosofijos bruožai
Filosofinėms pažiūroms įtakos turėjo D. J. Mercier, Léono Noëlio (1878–1953), Simono Deploige’o (1868–1927) filosofinės idėjos. Daugiausia tyrinėjo gnoseologijos ir ontologijos (parašė pirmuosius jų veikalus lietuviu kalba) problemas.
Gnoseologija
Gnoseologiją laikė metafizikos įvadu, pritarė neotomistiniam betarpiškajam, arba nuosaikiajam, realizmui, atmetė subjektyvizmą. Pirmuoju pažinimo objektu laikė ne jutimus ar idėjas, bet realų daiktą.
Ontologija
Ontologiją traktavo kaip filosofijos pagrindinę discipliną, kitų disciplinų metodologinį pagrindą, pateikė jos sistemą remdamasis aristoteline tomistine būties samprata. Pabrėžė ontologijos ir etikos ryšį – dorovės normos turinčios būti racionaliai pagrįstos.
Filosofijos istorija
Filosofijos istorijoje tyrinėjo naujųjų amžių (daugiausia I. Kanto ir G. W. F. Hegelio) filosofiją, ją kritikavo vienpusiškai – iš neotomizmo pozicijų.
Filosofijos samprata
Filosofiją griežtai skyrė nuo specialiųjų mokslų (jų pažanga neturinti įtakos ontologinei problematikai) ir teologijos (atmetė net krikščioniškosios filosofijos terminą). Teigė filosofijos autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo autoritetų, pagrįstumą faktais ir kritiško proto reikalavimais, jos pasaulėžiūrinį ir ypač etinį funkcionalumą. Vienas pirmųjų kėlė Lietuvos filosofijos istorijos tyrinėjimų būtinumo klausimą.
Svarbiausi veikalai
Parašė veikalus Pagrindiniai gnoseologijos klausimai (1930), Ontologija (2 t. 1931–33), studijas Nacionalizmas krikščioniškosios doktrinos šviesoje (1936), Tauta ir jos filosofija (1939).
Su kitais išvertė Alberto Stöcklio (1823–95) veikalą Filosofijos istorijos bruožai (1926).
R: Filosofijos raštų rinktinė Chicago 1990. L: A. Poška P. Kuraičio neotomistinė būties samprata / LTSR Mokslų akademijos darbai. A serija 1973 t. 1(42); V. Bagdanavičius Kuraičio palikimas lietuvių šviesuomenei: Atsiminimai ir įvadas į jo mąstymą Chicago 1983.
1710