Pranas Morkūnas
Morknas Pranas 1900 10 09Ryga 1941 12 28prie Maskvos (žuvo), lietuvių poetas, vertėjas. Nuo 1919 Lietuvos kariuomenės savanoris. Nuo 1924 Lietuvos universitete studijavo lituanistiką ir teisę. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje. 1931 su trečiafrontininkais dalyvavo socialdemokratinės jaunimo sporto draugijos Viltis veikloje, tačiau prie pogrindinių komunistų neprisijungė, nes priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. Vėliau dirbo ugniagesiu. Per II pasaulinį karą latvių šaulių divizijoje dirbo vertėju. Poetui esant gyvam išspausdinti tik du eilėraščiai (šaipėrantas, Ipidilas ilis, abu 1930). Pradėta rengti poezijos knyga dainuoja degeneratas išleista 1993 (22014).
Pranas Morkūnas
P. Morkūno knygos dainuoja degeneratas (1993) viršelis (dailininkas S. Chlebinskas)
P. Morkūnas pirmasis kūryboje nevartojo didžiųjų raidžių, propagavo anarchizmą, nihilizmą, cinizmą, neigė nusistovėjusias visuomeninio gyvenimo etikos ir estetikos normas. P. Morkūno kūryba tęsė Keturių vėjų literatūrinį maištą prieš tradicijas ir estetizmą – autorius dadaizmo principais konstravo sakinius, eilėraščių lyriniu subjektu pasirinko beprotį, kurio lyg ir padrikomis, bet iš tiesų gerai apgalvotomis frazėmis išryškino oficialaus patriotizmo ir religinio auklėjimo veidmainybę, ragino kurti naują ateitį, griauti kapitalizmą. Būdinga imažinizmo bruožai: perdėtos metaforizacijos, naujadarai, fonetiniai žaidimai ar grafiniai eksperimentai, pastangos atskirti žodį nuo reikšmės. Nemažą knygos dalį sudaro erotiniai eilėraščiai, kuriuose poetizuojami kūniški moters ir vyro santykiai. Į lietuvių kalbą iš anglų, italų, prancūzų kalbų išvertė A. Dumas Grapas Montekristas (1928), G. Boccaccio Dekameronas, G. G. Casanovos Atsiminimai (abu 1929), J. Londono Jūros vilkas (1930).
389