Piaulõkas Pranas 1945 06 02Endriejavas 2008 05 12Šiauliai, lietuvių aktorius. 1969 baigęs Lietuvos konservatoriją vaidino Šiaulių dramos teatre. 1993–94 šio teatro meno vadovas, 1995–2006 Literatūros skyriaus vedėjas.
Pranas Piaulokas
P. Piaulokas. Izaoko vaidmuo (Žemuogių pievelė 1985, pagal I. Bergmaną, režisierius S. Varnas, dailininkas A. Freibergas; Karina – F. Laurinaitytė)
Sukūrė apie 100 vaidmenų; reikšmingiausius – režisierių N. Ogaj (Orfėjas – J. Anouilh’aus Euridikė 1972, Manuelis – P. Calderóno de la Barcos Dama vaiduoklė 1973), A. Ragauskaitės (Krūšna – V. Mykolaičio‑Putino Valdovas 1974, Žaldokas – B. Sruogos Pajūrio kurortas 1975), G. Padegimo (Žanas – A. Strindbergo Freken Julija 1977, Dovydas – O. Milašiaus Mefibosetas 1991), S. Varno (Skirgaila – V. Krėvės Skirgaila 1981, Liuciferis – G. Byrono Kainas 1982, Povilas – G. Mareckaitės Eglės namai 1984, Izaokas – Žemuogių pievelė 1985, pagal I. Bergmaną), R. Atkočiūno (Saliamonas – A. Millerio Kaina 1992, Čičinskas – K. Ostrausko Čičinskas 1995) ir kitų (Vyras‑Daktaras – S. Parulskio Iš gyvenimo vėlių 1995, Panikovskis – Aukso veršis 2003, pagal Ilfą ir Petrovą, Kultūros ministerijos apdovanojimas 2003, Daktaras Jonas – V. V. Landsbergio Daktaras ir Mangaryta, abu 2003, Altoumas – C. Gozzi Princesė Turandot 2006) režisierių spektakliuose.
Vaidino kine (Pedras – Visa teisybė apie Kolumbą 1970, režisierius V. Žalakevičius, Auktuma – Herkus Mantas 1972, režisierius M. Giedrys, Zaviša – Atpildo diena 1975, režisieriai S. Motiejūnas, A. Puipa). Vaidyba įtaigi, filosofiškai apibendrinta, būdinga intelektualumas, erudicija, artistiškumas, preciziška vaidmens forma, raiški plastika.
LSSR valstybinė premija (1986). Ordino Už nuopelnus Lietuvai medalis (2005). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2008).
L: Scenos riteris: Atsiminimai apie Praną Piauloką / sud. S. Sabaliauskas Vilnius 2011.
1706