Treinỹs Pranas 1928 05 15Kuktiškės (Utenos apskr.), lietuvių rašytojas, aktorius, teatro veikėjas. V. Treinio tėvas. 1950 baigė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1951 – Vilniaus universitetą. Nuo 1950 Lietuvos dramos teatro (nuo 1955 Lietuvos akademinis dramos teatras) aktorius (Rudis – R. Blaumanio Siuvėjų dienose Silmačiuose 1957, Trofimovas – A. Čechovo Vyšnių sodas 1960, Topylis – Marti 1964, pagal Žemaitę, Krizas – Meisteris ir sūnūs 1965, pagal P. Cvirką), 1958–91 ir jo direktorius.
Pranas Treinys
Apsakymų rinkinyje Banko balandžiai (1963), romane Ragana, pelė ir Faustas (1971) vaizduojama teatro pasaulis. Novelių apysakoje Saulėlydžio vieversys (1965) lyriškai aprašoma kolūkinis kaimas. Romane Ančiuko kryžius (1970, inscenizacija pastatyta 1984) kuriamas liaudies menininko paveikslas. Reikšmingiausias jo kūryboje ciklas sakmių romanų, vaizduojančių Rytų Aukštaitijos miestelį prieškario, karo ir pokario metais (Tėvai ir krikštatėviai 1972, Laumės juosta 1976, Jievaro tiltas 1980, pagal jį televizijos filmas Kukučių sakmės 1987, režisierius A. Z. Lapėnas, Paparčio žiedas 1986, Septynios prakeiktos nuotakos 1995). Juose gausu folkloro stilizacijų, karnavališkų reginių, nuotykių ir komiškų ar graudokų scenų. Atsiminimuose Atsisveikinimas su teatru (1998) pateikta nemažai žymių kultūros veikėjų portretų. Parašė apsakymų vaikams (rinkinys Saulėgrąžos pasaka 1966).
Dar išleista P. Treinio prozos rinktinė Aktoriaus pravaikšta (1985), romanai Aktoriaus Anupro meilė (2000), Aktorė (2001), Šilų poringės (2008), Ragana Marija (2009), Meilės pasaga (2014), Duogo užrašai (2016), Audriaus Pūkelio meiliškos kalvarijos (2018), pjesių rinkinys Šilojų midus (2003), atsiminimų knyga Tango su arkangelu Gabrieliumi (2010). Rašytojo romanų išversta į rusų kalbą.
2271