Pranciškõnų spaustùvė, įmonė, veikusi Vilniuje 1671–1781 (su pertrauka 1709–50).
Istorija
Įkūrė 1667 Vilniaus pranciškonas J. Dulskis. 1670 gavo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mykolo Kaributo Višnioveckio privilegiją. 1671 išspausdino pirmąjį leidinį. 1709–50 dėl Vilniaus gaisrų, sunkios vienuolyno finansinės padėties, kitų spaustuvių (ypač Vilniaus akademijos spaustuvės) konkurencijos nedirbo. 1754 gavo naują Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovo Augusto III privilegiją. 1781 dėl skolų parduota.
Veikla
Išspausdino daugiau nei 160 leidinių lietuvių (13 knygų), lenkų, lotynų, italų kalbomis. Daugiausia spausdino religinę literatūrą, teologijos disertacijas, vadovėlius, proginius spaudinius, vertimus. Dauguma leidinių išspausdinta 18 a. 6 dešimtmetyje.
Svarbiausi leidiniai
Svarbiausi leidiniai: T. L. Buratini Universalusis matas (1675, lotynų kalba), M. A. Sapiegos iš prancūzų į lenkų kalbą išversti Voltaire’o Henriada ir Zairos ir Orazmano tragedija (abu 1753; pirmieji Lietuvoje išspausdinti Voltaire’o kūriniai), M. Olszewskio Broma, atverta ing viečnastį (1753), A. B. Bujalskio teologijos traktatai (1761, 1762, 1763, lotynų kalba), S. Nowickio ir B. Zgirskio drama Ciceronas (1752, lotynų kalba), J. Hermano Namų ūkis (1756, 1761, lenkų kalba), P. Šrubauskio giesmynas Balsas širdies (1757, lietuvių kalba), J. Jaknavičiaus Lenkiškos ir lietuviškos evangelijos (Ewangelie polskie y litewskie; lietuvių kalba išspausdinta 1767, 1770, 1774, 1776) ir kiti.