Bòrdža Pranciškus (Francisco Borgja) 1510 10 28Gandia 1572 09 30Roma, ispanų katalikų kunigas. Šventasis (1671; šventė – spalio 3). Kilęs iš Borgių giminės, Rodrigo de Borjos y Domso (nuo 1492 popiežius Aleksandras VI) vaikaitis. Jėzuitų ordino generolas, vienas kontrreformacijos veikėjų. Katalonijos vicekaralius (1539–43), Gandijos hercogas (1543–51).
Pranciškus Bordža (dailininkas A. Cano, aliejus, 1624, Sevilijos dailės muziejus)
1546 mirus žmonai P. Bordža atsisakė visų pasaulietinių titulų ir pareigų ir slapta įstojo į ką tik įsikūrusį jėzuitų ordiną. 1551 įšventintas kunigu fundavo Romos kolegijos (lotynų k. Collegium Romanum, Grigaliaus universiteto pirmtakė) įsteigimą. 1554–61 buvo Iberijos pusiasalio Jėzuitų ordino provincijų generalinis komisaras. Vėliau ėjo įvairias pareigas Romos kurijoje. 1565–72 – jėzuitų ordino generolas. 1569 paskelbė Ratio studiorum, kurioje nustatė maldos laiką įvairiose jėzuitų provincijose, puoselėjo dvasinį gyvenimą ir maldą rekolekcijų dvasia, rūpinosi, kad kiekviena provincija turėtų nuo kolegijos atskirtą naujokyną. P. Bordžos vadovaujami jėzuitai išplėtė veiklą Vidurio Europoje ir misijų kraštuose (Šiaurės ir Lotynų Amerikoje bei kitur), čia steigė kolegijas, universitetus ir taip skleidė krikščionybę, lavino ir švietė žmones.
P. Bordžos kilmė, pasaulietinio gyvenimo ir turtų atsisakymas bei aistringas pamokslavimas darė didelį įspūdį Ispanijos ir Portugalijos rūmuose, Italijos didikų ir valdovų dvaruose, jis buvo moralinis autoritetas ir popiežiui.
1571 popiežius Pijus V P. Bordžą paskyrė savo legato kardinolo Michelės Bonelli palydovu derybose su Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos karaliais. Grįždamas iš Prancūzijos susirgo, Romoje mirė. 1617 palaikai iš Romos buvo pervežti į Madridą, 1931 per kariškių sukilimą sudeginti.
Atributai – kaukolė, karūnuota Ispanijos imperijos karūna.
Dailėje vaizduojamas liesas, trumpa barzdele, atsisveikinantis su šeima (dėvi hercogo drabužius), kaip dvasininkas padedantis mirštančiam neatgailaujančiajam, laiminantis (kitoje rankoje dažniausiai laiko karūnuotą kaukolę). Dar vaizduojama jo atsivertimo scena prie Portugalijos karalienės Izabelės (1503–39) karsto.
Aukštuomenės, sakalininkystės, Ispanijos ir Gandijos, Valensijos, Bonareso (Huelvos provincija) miestų globėjas.