Gradòvskis Pranciškus (lot. Franciscus Gradovius) apie 1545 1595, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, poetas. Iš smulkiųjų bajorų, 16 a. pradžioje atsikėlusių iš Mažosios Lenkijos į Žemaitiją ir Kauno apylinkes. Nuo 1565 studijavo Wittenbergo universitete. Buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Stepono Batoro ir Zigmanto Vazos sekretorius, nuo 1588 – rūmų maršalka. Vedęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininko Elijo Pilgrimovijaus seserį Esterą (su ja turėjo sūnų Joną) suartėjo su gimine, iš kurios kilę žymūs 16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos darbuotojai Venclovas Mikalojaitis (Mykolas Lietuvis), Venclovas Agripa ir Elijas Pilgrimovijus. Poemoje Šviesiausiojo kunigaikščio pono Kristupo Radvilos žygis į Maskvą (Hodoeporicon Moschicum illustrissimi principis ac domini, domini Christophori Radiwilonis; du leidimai 1582 Vilniuje) apdainavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalę 1564 Ulos mūšyje, t. p. pagarsėjusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono Kristupo Radvilos Perkūno 1581 žygį į Rusijos sostinę. Šį kūrinį po 10 m. savo Radviliadoje panaudojo Jonas Radvanas.
P. Gradovskio poemos Šviesiausiojo kunigaikščio pono Kristupo Radvilos žygis į Maskvą (Hodoeporicon Moschicum illustrissimi principis ac domini, domini Christophori Radiwilonis; išleista1582 Vilniuje; Ossolineum)
-Gradauskas; -Gradowski
2336