Pranciškus Karevičius
Karẽvičius Pranciškus, slapyvardis Karys 1861 09 30Giršinai (Mosėdžio vlsč.) 1945 05 30Marijampolė (palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos kriptoje), Žemaičių vyskupas (1914). Marijonas (1926).
Biografijos faktai
Mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, 1886 baigęs Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge įšventintas kunigu; 1886–88 ir 1893–1910 jos profesorius. 1888–92 Samaros vokiečių katalikų parapijos klebonas. Nuo 1910 Mogiliavo kapitulos kanauninkas ir konsistorijos asesorius. Gynė lietuvių ir latvių kalbų vartojimą bažnyčiose. Nuo 1911 Lietuvių mokslo draugijos narys.
Administracinė ir kita veikla
1914 paskirtas Žemaičių vyskupijos vyskupu. Rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu, protestavo prieš vokiečių okupacinės valdžios vykdomą krašto plėšimą. 1918 dalyvavo derybose su Vokietijos karine ir civiline valdžia dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. Šventino (1918) pirmųjų Lietuvos kariuomenės pulkų vėliavas. Dalyvavo Steigiamojo Seimo atidaryme (1920). Pritarė žemės reformai (1920–22). Steigiant Lietuvos bažnytinę provinciją 1926 pasiprašė atleidžiamas nuo vyskupijos valdymo, buvo pakeltas tituliniu Skitopolio arkivyskupu. Antrojo pasaulinio karo metais priklausė Savitarpinės pagalbos organizacijos Vyriausiajam komitetui. Bendradarbiavo (kartais slapyvardžiu) katalikiškuose žurnaluose Draugija, Vadovas, Tiesos kelias, Sargyba. Parašė atsiminimų.
Pranciškus Karevičius tarp kunigų (apie 1926 m.)
Apdovanojimas
Gedimino 1 ir 2 laipsnio ordinai (1928).
R: P. Karevičius Mano gyvenimo ir atsiminimų bruožai / parengė A. Gaigalaitė, A. Katilius Vilnius 2006.
3135