Pilsùdskis Pranciškus 1707 04 15Pajūralis 1791 04 02Šilalė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir visuomenės veikėjas. Tarnavo Naugarduko vaivados Mikalojaus Faustino Radvilos kariuomenėje. Po Augusto II mirties (1733) vykstant kovoms dėl Abiejų Tautų Respublikos karūnos 1735 palaikė Stanislovo Leščinskio šalininkus. Dalyvavo įvairiuose ginkluotuose susirėmimuose, buvo sužeistas prie Bresto. 1737, 1750–51 ir 1753 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo deputatas, 1780–81 jo maršalka (didžiausias A. Tyzenhauzo šalininkas Žemaitijoje), savo pinigais atnaujino teismo salę Vilniuje. Vėliau pakeitė pažiūras ir tapo J. K. Kosakovskio šalininku, išleido ir pasirašė dekretą dėl oponentų (tarp jų ir A. Tyzenhauzo) įkalinimo. 1750 tapo Šilalės (ją 1712 nupirko jo tėvas F. Pilsudskis) savininku, jo lėšomis 1769 čia pastatyta mūrinė bažnyčia. Būdamas Viešvėnų seniūnu (1784 šias pareigas perdavė sūnui) 1758 pastatė medinę bažnyčią (vėliau iš valdovo išrūpino jai fundaciją), Šv. Joachimo vienuolyną. 1766 kaip žemaičių pasiuntinys dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos Seime, balsavo už Stanislovą Augustą Poniatovskį, buvo Iždo komisijos narys. 1762–90 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taurininkas. Rūpinosi švedų sugriauto Šventosios uosto atstatymu, 1767 (su M. Oginskiu) parengė projektą ir sąmatą (negavus iš olandų pirklių paskolos ir esant neaiškiai krašto padėčiai sumanymas nebuvo įgyvendintas).
1096
2875