prancūzai

tradicinė žiemos šventė Bravade calendale Aix-en Provence (Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto administracinis regionas, 2017 12 17)

pranczai (savivardis français), Europos tauta. Gyvena Prancūzijoje (apie 67 mln. žmonių, 2016), Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 11,5 mln. žmonių), Kanadoje (apie 7 mln. žmonių), Argentinoje (apie 6,8 mln. žmonių), Brazilijoje (apie 1 mln. žmonių), Italijoje (apie 250 000 žmonių), Belgijoje (apie 125 000 žmonių) ir kitur. Pasaulyje iš viso yra apie 110 mln. prancūzų ir prancūzų kilmės žmonių. Dauguma kaba prancūzų kalba, dalis – provansalų kalba. Tikintieji – katalikai, yra evangelikų reformatų.

Gyvensena

Svarbiausi tradiciniai verslai – gyvulininkystė (galvijai, kiaulės, avys), paukštininkystė, žemdirbystė (kviečiai, miežiai, kukurūzai, cukriniai runkeliai, tabakai, vynmedžiai). Tradiciniai amatai (medienos apdirbimas, majolika, nėrimas), dauguma prancūzų dirba pramonėje ir paslaugų sferoje. Tradicinės gyvenvietės ir miesteliai spindulinio plano su centrine turgaus aikšte, bažnyčia, vienuolynu arba pilimi. Tradicinis būstas – vienaukštis mūrinis arba medinio karkaso plūkto molio namas su gyvenamosiomis ir ūkinėmis patalpomis (šiaurėje), dviaukštis mūrinis arba plūkto molio namas, kurio pirmas aukštas yra ūkinės paskirties, antras – gyvenamasis (pietuose).

tradicinis prancūzų akmeninis namas su įrengta saulės baterija (Vanoiseʼe nacionalinis parkas Savojos Alpėse)

levandų laukai Valensoleʼio plynaukštėje

Tradiciniai moterų drabužiai – marškiniai, platūs klostyti sijonai su prijuostėmis, palaidinukės, korsetai, dėvimi kykai arba skarelės; vyrų – kelnės, blauzdinės, marškiniai, liemenės, striukės arba platūs apsiaustai, dėvimos skrybėlės arba baskų beretės, ant kaklo ryšimos skarelės; avima klumpėmis. Tradiciniai patiekalai – trintų daržovių sriubos, jautienos ir kiaulienos kepsniai su keptomis bulvėmis, avienos troškinys su įvairiais padažais, kiaušinienė su kumpiu ir grybais, sūriai, žuvų patiekalai, daržovės, vaisiai, vynas; delikatesas – austrės, sraigės. Tradicinės šventės – kaip ir kitų katalikiškų Vakarų Europos tautų; Pietų Prancūzijoje išliko karnavalų ir koridos tradicijų. Gausi tautosaka.

Istorija

Prancūzų tauta formavosi iš galų, romėnų, 5–6 amžiuje Galiją užkariavusių germanų (vestgotų, burgundų, frankų). 6 amžiuje visa Galija priklausė Frankų valstybei; 10 amžiuje prasidėjo šiaurės ir pietų prancūzų (provansalų) tautų etnogenezė. Šiaurės Prancūzijoje didelę įtaką jai darė germanai. Nuo 16 amžiaus prancūzų kalbai tapus Prancūzijos valstybine kalba, asimiliuojami provansalai.

tradicinis karinis paradas per Bastilijos paėmimo dienos šventę (2012 07 14)

2271

2840