Prancūzjos lietùviai
Lietuviai Prancūzijoje iki 20 amžiaus vidurio
Pirmieji lietuviai į Prancūziją atvyko dar iki 19 amžiaus. Daugiau jų įsikūrė po 1772, 1793 ir 1795 Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, 1794 T. A. B. Kosciuškos, 1830–31 sukilimo ir 1863–64 sukilimo. Po 1830–31 sukilimo į Prancūziją atvykę jo dalyviai (tarp jų nemažai Vilniaus universiteto studentų) buvo apgyvendinti Avinjono, Besançono stovyklose. Nancy, Orleane, Paryžiuje apsigyveno Lietuvos bajorų. 1831 Paryžiuje įsteigta Lietuvos ir rusų žemių draugija (vadovas grafas Cezaris Plateris). Veikė imigrantų vaikų mokyklos (Nancy tokiai mokyklai 1835–37 vadovavo poetas K. J. Nezabitauskis-Zabitis). Po 1863–64 sukilimo į Prancūziją atvyko nauja lietuvių emigrantų banga. Tarp Paryžiaus komunarų buvo emigravusių sukilimo dalyvių (Valerijonas Vrublevskis, A. Bitė, M. Daugvila, A. Medekša, Ferdinandas Burba ir kiti). 1884 knygnešys J. Pautienius atidarė lietuviškų leidinių spaustuvę. 1886–1915 Paryžiuje veikė po 1863–64 sukilimo iš Lietuvos pasitraukusių lietuvių raštijos ir visuomenės veikėjų (M. Akelaičio ir kitų) įsteigta draugija Želmuo, sukaupusi gausią biblioteką. Didžiausias ir reikšmingiausias Prancūzijos lietuvių veiklos centras nuo 18 a. 8 dešimtmečio ir iki šių dienų yra Paryžius (Paryžiaus lietuviai), mažesnės lietuvių kolonijos susikūrė Troyes, Rouene, Montluçone, Villeurbanne, Villerupt, Vichy, Lione, Mulhouse, Strasbūre.
19 a. pabaigoje–20 a. Prancūzijos aukštosiose mokyklose studijavo daug lietuvių, 1926 Paryžiuje įsteigta Lietuvių studentų draugija, veikė ateitininkų kuopa.
Lietuvių veikla Prancūzijoje po II pasaulinio karo
II pasaulinio karo pabaigoje Prancūzijoje apsigyveno karo pabėgėlių lietuvių, atvykusių iš Vokietijos DP stovyklų. 1944 09 Paryžiuje įkurta Prancūzijos lietuvių šalpos draugija, 1953 pagal Pasaulio lietuvių bendruomenės modelį pertvarkyta į Prancūzijos lietuvių bendruomenę (nuo 2016 pirmininkė Emilija Pundziūtė-Gallois).
1947 įsteigta Lietuvių katalikų misija Paryžiuje (1955–2006 jai vadovavo prelatas J. Petrošius). Nuo 1949 Prancūzijos lietuvių bendruomenė lietuvių ir prancūzų kalbomis leido biuletenį (nuo 1954 Prancūzijos lietuvių žinios; ėjo 2–4 kartus per metus). 1949–52 J. Deveikė redagavo lietuvių darbininkų biuletenį Darbo rankos. 1945–1950 Lietuvos atstovas Prancūzijoje S. A. Bačkis leido diplomatinės tarnybos leidinį Questions Lithuaniennes, Documentation et Matériaux (išėjo 33 sąsiuviniai), nuo 1951 su J. Baltrušaičiu redagavo Bulletin Lithuanien (išėjo 8 numeriai). Nuo 1968 iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Birutė Venskuvienė redagavo Eltos biuletenį prancūzų kalba. Lietuvai atkūrus nepriklausomybė (1990) lietuviai studijuoja Prancūzijos aukštosiose mokyklose, dirba, kuria verslus. Nuo 1995 Paryžiuje veikia lituanistinė Genio (nuo 2016 Prelato Jono Petrošiaus vardo) mokykla (nuo 2009 direktorė Inga Kvietelaitienė). 21 a. 2 dešimtmetyje aktyviausios lietuvių bendruomenės susibūrė Akvitanijoje, Bretanėje, Burgundijoje, Lione, Paryžiuje, Strasbūre, Žydrajame Krante.
Prancūzijos lietuviai Lietuvos ambasadoje Paryžiuje susitinka su prezidentu G. Nausėda (2021 11 29; kalba ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas, centre – Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Emilija Pundziūtė-Gallois)
1957 Prancūzijoje gyveno daugiau kaip 1000, 2009 – 2912 lietuvių.
Prancūzijos lietuvių bendruomenė: istorija ir dabartis Vilnius 2009.
2271
Prancūzijos konstitucinė santvarka
Prancūzijos partijos ir profesinės sąjungos
Prancūzijos ginkluotosios pajėgos