Prancūzjos nacionãlinė bibliotekà (pranc. Bibliothèque nationale de France, BNF), didžiausia Prancūzijos ir viena didžiausių bei seniausių bibliotekų pasaulyje. Yra Paryžiuje. Įsikūrusi Richelieu (senasis) ir François-Mitterrand (naujasis) pastatų kompleksuose.
Fondai ir veikla
Prancūzijos nacionalinės bibliotekos fonduose saugoma (2023) daugiau kaip 52,3 mln. dokumentų, iš jų – apie 15,7 mln. knygų ir spaudinių (tarp jų – 12 000 inkunabulų), 250 000 tomų papirusų, 360 000 pavadinimų periodinių leidinių, 12 mln. estampų, daugiau kaip 900 000 žemėlapių ir planų, 2 mln. natų leidinių, apie 1 mln. garso ir 150 000 vaizdo dokumentų, 530 000 medalių ir monetų. Yra bibliotekos muziejus. Biblioteka leidžia einamosios bibliografijos leidinį Bibliographie de la France (nuo 1811), autorinę seriją Bibliothèque nationale de France (nuo 1878), katalogus Catalogue général des manuscrits français (nuo 1863), Catalogue des manuscrits grecs (nuo 1960), žurnalą Catalogue général des manuscrits latins (nuo 1965), žurnalą Le Magasin littéraire, Chroniques. Rengia parodas, konferencijas, teikia literatūros premiją.
Prancūzijos nacionalinės bibliotekos François-Mitterrand kompleksas su parku Paryžiuje (1995, architektas Dominique Perrault; © LATGA / ADAGP, 2020)
Istorija
viduramžių Luvro pilis (pastatyta 12 amžiuje valdant karaliui Pilypui II Augustui, nugriauta dalimis 16–17 amžiuje), kurios Sakalų bokšte (tour de la Fauconnerie) buvo saugoma Karolio V Išmintingojo Karališkoji biblioteka (piešinio fragmentas iš manuskripto Trè Riches Heures du Duc, sukurto tarp 1412 ir 1416, saugomo Condé muziejuje Chantilly, Uazos departamentas, Prancūzija)
Prancūzijos nacionalinės bibliotekos ištakos siejamos su Karališkąja biblioteka (La Bibliothèque du Roi), įsteigta 1368 viduramžių Luvro pilyje (nugriauta dalimis 16–17 amžiuje) Prancūzijos karaliaus Karolio V Išmintingojo. 1373 buvo sudarytas šios bibliotekos katalogas; jos fonduose buvo 1200 rankraščių. Valdant Karoliui VI Pamišėliui biblioteka beveik nunyko, bet Liudvikas XI 1461 ją atkūrė (šie metai laikomi faktine Prancūzijos nacionalinės bibliotekos įsteigimo data). Prancūzijos karalius Pranciškus I šią biblioteką papildė asmenine ir 1544 perkėlė į Fontainebleau (nuo 1537, siekiant kontroliuoti spaudą, biblioteka gauna privalomąjį egzempliorių). 1568 vėl perkelta į Paryžių. 1692 valdant Liudvikui XIV tapo viešąja biblioteka. Jos fondus papildė garsių žmonių asmeninės bibliotekos ir iš Rytų, Graikijos, Egipto, Persijos, Konstantinopolio, Italijos, Portugalijos, Švedijos atsivežtos vertingos knygos.
1795 Konvento pavadinta Nacionaline biblioteka (Bibliothèque nationale). Jos fondai buvo papildyti per Prancūzijos revoliuciją konfiskuotomis knygomis.
1934 prie bibliotekos prijungta Arsenalo biblioteka (įkurta 1775), 1935 – Operos biblioteka ir muziejus (įkurta 1866), 1979 – J. Vilaro namai Avinjone, 1996 – F. Mitterrand’o biblioteka (įkurta 1988). 1994 pavadinta Prancūzijos nacionaline biblioteka.
Karališkoji biblioteka; Nacionalinė biblioteka