Prancūzjos rugsjo revoliùcija, Rugsjo revoliùcija, 1870 09 04 Prancūzijoje įvykęs valstybinis perversmas. Svarbiausia priežastis – Prancūzijos kariuomenės nesėkmės per Prancūzijos–Prūsijos karą (1870–71) ir visuomenėje plačiai paplitusios respublikinio valdymo nuostatos. 1870 09 01 Prancūzijos kariuomenė pralaimėjo Sedano mūšį, jai vadovavęs imperatorius Napoleonas III pateko į nelaisvę. Žinios apie tai 1870 09 03 pasiekė Paryžių. Kitą dieną Nacionalinio susirinkimo rūmus užplūdo respublikinio valdymo norinčių Paryžiaus miestiečių minia. Nacionalinis susirinkimas paskelbė apie Napoleono III ir Bonapartų dinastijos nuvertimą nuo sosto. Miesto rotušėje paryžiečių miniai reikalaujant radikalių respublikonų lyderis L. Gambetta paskelbė respubliką.
Iš Paryžiaus deputatų sudaryta Nacionalinio gelbėjimo komiteto vyriausybė pradėjo organizuoti Paryžiaus ir visos šalies gynybą. Napoleono III šalininkai valdžios pasikeitimui nesipriešino, regentė (nuo 1870 07, Napoleonui III išvykus vadovauti kariuomenei) imperatorienė Eugenija emigravo į Didžiąją Britaniją. Prancūzijos rugsėjo revoliucija įvyko be kraujo ir parodė, kad, nepaisant Napoleono III liberalių reformų, kurias rėmė dauguma gyventojų, bonapartininkų politinės pozicijos šalyje iš tikrųjų buvo netvirtos.