Prancūzjos sántykiai su Letuva
Prancūzijos ir Lietuvos ryšiai iki 20 amžiaus
Prancūzijos santykiai su Lietuva užsimezgė dar 14 amžiuje. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas 1322–24 susirašinėjo su Avinjone rezidavusiu popiežiumi Jonu XXII; šis 1323 pranešė Prancūzijos karaliui Karoliui IV Gražiajam apie Gedimino sumanymą krikštytis.
Vokiečių ordino kariuomenėje, 1336 puolusioje Pilėnų pilį, buvo ir Prancūzijos riterių. Jie t. p. dalyvavo 1391, 1392 ir 1394 kryžiaus žygiuose į Lietuvą (1394 jiems vadovavo Burgundijos kunigaikštis Pilypas II Drąsusis).
16–17 a. siekdama susilpninti Šventąją Romos imperiją ir įsivyrauti Europoje Prancūzija stengėsi trukdyti Abiejų Tautų Respublikai suartėti su Austrijos Habsburgais, palikti juos vienus kariauti su Turkija, kuri veržėsi į Europą. Prancūzija to siekė užmegzdama dinastinius giminystės ryšius su Abiejų Tautų Respublikos valdovais ir keldama savo kandidatus į jos sostą.
Abiejų Tautų Respublikos valdovais buvo išrinkti Prancūzijos kunigaikščiai Henrikas Valua (1573–74), François Louis de Conti (1697 06; vainikavus Augustą II, sosto neužėmė), keliskart kandidatavo vadinamosios jaunesniosios Burbonų šakos atstovai: L. de Condé, A. J. de Condé ir Conti. Abiejų Tautų Respublikos valdovu 1733 09 išrinktas Prancūzijos diplomatų remiamas Stanislovas Leščinskis.
17 a. susidarė proprancūziška politinė grupuotė (žymiausi jos veikėjai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo Pacai), 18 a. į Prancūziją kurį laiką orientavosi Abiejų Tautų Respublikos didikai Potockiai.
18 a. pabaigoje Abiejų Tautų Respublikos visuomeniniam gyvenimui ir reformoms įtakos turėjo Prancūzijos revoliucija (Gegužės trečiosios konstitucija). Napoleono I sukurtai Varšuvos kunigaikštystei (1807–15) priklausė Lietuvos Užnemunė. 1812 06–12 Lietuva buvo okupuota Napoleono I kariuomenės (prancūzmetis).
Po 1794, 1830–31 ir 1863–64 sukilimų Prancūzijoje telkėsi pabėgėliai iš Lietuvos (Paryžiaus lietuviai).
1900 04 15–11 12 Pasaulinėje parodoje Paryžiuje siekdami atkreipti pasaulio valstybių piliečių dėmesį į Rusijos imperijos pavergtą Lietuvą su savo skyriumi dalyvavo ir lietuviai.
Prancūzijos ir Lietuvos santykiai 20 a. pirmoje pusėje
Po I pasaulinio karo 1919 01 18–1920 01 21 (su pertraukomis) vykusioje Paryžiaus taikos konferencijoje Prancūzijos atstovai planavo sudaryti Lietuvos ir Lenkijos federaciją.
Lietuvos atstovo Paryžiuje O. Milašiaus 1920 03 28 telegrama užsienio reikalų ministrui A. Voldemarui, kuria pranešama, kad Prancūzijos parlamente buvo svarstytas Lietuvos pripažinimo klausimas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Lietuvos Taryba 1918 02 16 paskelbė nepriklausomybę, todėl tokios priešingos Lenkijos, Prancūzijos ir Lietuvos politinės nuostatos kėlė įtampą. Lietuva į konferenciją nebuvo pakviesta, bet 1919 02 į Paryžių atvyko Lietuvos vyriausybės sudaryta A. Voldemaro vadovaujama delegacija. Ji kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Mažosios Lietuvos lietuvių atstovais siekė, kad būtų pripažinta Lietuvos nepriklausomybė, sienos nustatytos remiantis etniniu principu, su išėjimu į jūrą ir sostine Vilniumi. Paryžiaus taikos konferencija neišsprendė Lietuvai svarbiausių problemų, nepanaikino politinės įtampos tarp Lenkijos ir Lietuvos (ji vėliau peraugo į ginkluotą konfliktą, 1920 10 pasibaigusį Vilniaus ir Vilniaus krašto užgrobimu), bet į Lietuvą buvo atkreiptas didžiųjų pasaulio valstybių dėmesys. Prancūzija ir kitos Antantės valstybės stengėsi sutaikyti Lietuvą ir Lenkiją, ragino Lietuvą normalizuoti santykius.
Prancūzijos atstovybės pastatas Kaune Kalnų gatvėje (1930; Kauno miesto muziejus)
1920 01 Ambasadorių konferencija Prancūzijai pavedė administruoti Klaipėdos kraštą. Prancūzijai siekiant įgyvendinti Klaipėdos laisvosios valstybės idėją 1923 01 10–15 įvyko Klaipėdos krašto sukilimas. 1924 05 Prancūzija (su Didžiąja Britanija, Italija ir Japonija) pasirašė Klaipėdos krašto konvenciją, suteikiančią Lietuvai suverenias teises į Klaipėdos kraštą. Nuo 1919 03 Kaune veikusi Prancūzų karinė misija (1921 03 sujungta su Prancūzijos karine misija Rygoje; vadovas pulkininkas leitenantas Constantinas Reboulis) buvo pirmoji oficiali Antantės šalių atstovybė Lietuvoje. 1920 05 11 Prancūzija pripažino Lietuvą de facto, 1922 12 20 – de jure. 1920 Paryžiuje pradėjo veikti Lietuvos atstovybė (1920–25 atstovas – O. Milašius, 1925–40 – P. Klimas). 1921–26 Prancūzijos vyriausybės įgaliotinis Lietuvoje buvo Gabrielis Padovani. 1924–40 Kaune veikė Prancūzijos atstovybė (atstovai: 1926–28 Gabrielis Puaux, 1928–35 René Ristelhueberis, 1935–40 Georges’as Ferdinand’as Charles’is Dulong’as) ir konsulatas (konsulai 1922–29 Georges’as Eybert’as, 1929–40 Noël’is Henry).
Prancūzijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Georges’as Ferdinand’as Charles’is Dulong’as (centre), įteikęs skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos prezidentui A. Smetonai, antras iš dešinės – Užsienio reikalų ministerijos protokolo vadovas S. Girdvainis (Kaunas, 1935 09 04)
Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje darbuotojai (1932; sėdi trečias iš kairės patarėjas O. Milašius, ketvirtas – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje P. Klimas, septintas – patarėjas J. Urbšys, stovi antras iš kairės kultūros patarėjas J. Baltrušaitis (jaunesnysis); Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1928 02 Prancūzija ir Lietuva pasirašė konsulinę konvenciją, 1928 05 – nusikaltėlių išdavimo sutartį, teisminės globos ir pagalbos, teismų aktų ir pavedimų apklausinėjimui civilinėse ir komercinėse bylose perdavimo konvencijas. 1928 07 buvo pasirašytas (1932 ir 1935 papildytas) laikinasis susitarimas dėl prekybinių santykių. Susitarta, kad Prancūzija kai kurioms iš Lietuvos įvežamoms prekėms, o Lietuva visoms iš Prancūzijos įvežamoms prekėms taikys didžiausio palankumo principą. 1930 sudarytas susitarimas dėl prekių ženklų apsaugos. 20 a. 4 dešimtmetyje Lietuvos užsienio prekyboje Prancūzija užėmė 6 vietą. Iki 1934 Prancūzijos prekybos balansas su Lietuva buvo aktyvus. Nuo 1935 Lietuvos eksportas į Prancūziją ėmė didėti ir gerokai viršijo importą. 1937 tarpusavio prekių apyvarta buvo 15,4 mln. litų. Bendradarbiauta karo ir politikos srityse. Prancūzija teikė Lietuvai finansinę paramą karo reikalams, Lietuvos kariuomenė buvo ginkluojama ir Prancūzijoje pirktais ginklais. 1923–40 Kaune veikė Lietuvių–prancūzų draugija.
Lietuvos diplomatija Prancūzijoje per sovietų okupaciją
Prancūzijos vyriausybė nepripažino 1940 SSRS įvykdytos Lietuvos aneksijos. 1940 06 02 Prancūziją okupavusi Vokietija SSRS reikalavimu nutraukė Lietuvos pasiuntinybės veiklą, privertė Lietuvos diplomatus iš jos išsikelti ir išvykti į Pietų Prancūziją. Lietuvos pasiuntinybės patarėjo (nuo 1943 09 atstovo) S. A. Bačkio pastangomis iš dalies pavyko išsaugoti pasiuntinybės biblioteką, archyvus, asmeninius diplomatų daiktus. 1940–90 SSRS okupuotai Lietuvai Prancūzijoje buvo atstovaujama tik iš dalies: Lietuvos atstovams Prancūzijos užsienio reikalų ministerija išduodavo diplomatinius pažymėjimus, bet jie nebuvo įtraukiami į oficialius diplomatų sąrašus, kviečiami į oficialius priėmimus. 1944 09 Paryžiuje įkurta Lietuvių šalpos draugija (1947 pertvarkyta į Prancūzijos lietuvių bendruomenę).
F. Mitterrand'o (priekyje kairėje) vizitas Lietuvoje 1992 05 (priekyje dešinėje – V. Landsbergis)
Šalių diplomatiniai santykiai ir atstovavimas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
1991 08 29 atkurti Lietuvos Respublikos ir Prancūzijos diplomatiniai santykiai. 1994 Lietuva prisijungė prie Paryžiaus konvencijos. Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai Prancūzijoje 1991–94 atstovavo ambasadorius O. Balakauskas, Prancūzijai Lietuvoje 1991–96 – Philippe’as de Suremainas. 2022 Lietuvai Prancūzijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Paryžiuje, ir garbės konsulai Angers, Gradignane (Naujoji Akvitanija), Marselyje, Lione, Montivilliers, Troyes ir Strasbūre. Prancūzijai Lietuvoje atstovauja nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Vilniuje, ir garbės konsulai Kaune ir Klaipėdoje. 1992 Lietuvoje lankėsi Prancūzijos prezidentas F. Mitterrand’as (pirmas į Lietuvą atvykęs užsienio valstybės vadovas), 2001 – J. Chiracas, 2020 – E. Macronas. 1991 Prancūzijoje lankėsi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis (Lietuvos vardu pasirašė Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai), 1997 – prezidentas A. M. Brazauskas, 1999, 2002, 2005 ir 2009 – V. Adamkus, 2009, 2013 ir 2018 – D. Grybauskaitė, 2021 – G. Nausėda.
Prancūzijos prezidento F. Mitterrand'o (priekyje kairėje) vizitas Lietuvoje 1992 05 (priekyje dešinėje – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis)
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Lietuvos prezidentas V. Adamkus ir Prancūzijos prazidentas J. Chiracas apeina garbės rikiuotę per šio vizitą Lietuvoje 2001 07
Prancūzijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (negalioja nuo 2021), Santarvės, draugystės ir bendradarbiavimo (abi 1992), Laikinojo techninio patarėjo paskyrimo (1993), Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1997), Vizų režimo panaikinimo (1999) sutartis, Krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (1994), Nelegaliai esančių asmenų grąžinimo (1998), Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės pastato Paryžiuje statuso (2001), Bendradarbiavimo kultūros, švietimo, mokslo, technologijų ir technikos srityse (2003), Keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos apsaugos (2009), Bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje (2013), Bendros kino filmų gamybos (2015) susitarimus.
Šalių ekonominiai ryšiai
2020 prekybos apyvarta tarp Prancūzijos ir Lietuvos sudarė 1,68 mlrd. eurų. Lietuva į Prancūziją eksportavo prekių už 717 mln. eurų (14 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Prancūzijos už 963,1 mln. eurų (10 vieta pagal importą). Prancūzija iš Lietuvos daugiausia importavo trąšas (14 %), baldus (15 %), transporto priemones, jų dalis ir reikmenis (11 %), Lietuva iš Prancūzijos – antžeminio transporto priemones, jų dalis ir reikmenis (17,3 %), kosmetiką, parfumeriją (12,8 %). Prancūzijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 551,86 mln. eurų, Lietuvos į Prancūzijos ūkį – 27,54 mln. eurų. 2019 Lietuvoje lankėsi 48 180, 2020 – 8876 turistai iš Prancūzijos.
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė (antra iš kairės), Estijos prezidentė K. Kaljulaid (pirma iš kairės), Prancūzijos prezidentas E. Macronas (antras iš dešinės) ir Latvijos prezidentas R. Vējonis (pirmas iš dešinės) atidaro parodą Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas Orsay muziejuje Paryžiuje (2018 04 09)
2271
Prancūzijos konstitucinė santvarka
Prancūzijos partijos ir profsąjungos