Prancūzijos ūkis
Prancūzjos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Prancūzija – ekonomiškai viena stipriausių pasaulio valstybių.
2009 Prancūzijos BVP sudarė 2676 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 2097 mlrd. JAV dolerių), jo dalis vienam gyventojui – 32 600 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą). Didžiausią BVP dalį sukuria pasalugų sfera; pramonės ir bioprodukcinio ūkio dalis nuolat santykinai mažėja. 20 a. 7–8 dešimtmečiais buvo pradėta Prancūzijos ūkio restruktūrizacija: Prancūzijos administraciniams ir ūkiniams regionams suteikta daugiau savarankiškumo, pradėta decentralizuoti Île‑de‑France’o administracinį regioną (jame yra Didžiojo Paryžiaus aglomeracija), uždarytos nerentabilios įmonės (kasyklos, metalurgijos įmonės), investuota į naujausias ūkio šakas, mokslinių tyrimų įstaigas ir aukštųjų technologijų įmones, tarp jų į vadinamuosius technopolius – Nicoje (Sophia Antipolis), Grenoblyje, Montpellier, Bordeaux ir kitur. Daugiau kaip 25 % Prancūzijos BVP sukuriama Paryžiuje ir jo regione. 2009 tiesioginės užsienio investicijos į Prancūzijos ūkį sudarė 1191 mlrd. JAV dolerių, infliacija buvo 0,1 % (2008 – 2,8 %), užsienio skola – 5021 mlrd. JAV dolerių.
2023, Pasaulio banko duomenimis, Prancūzijos BVP sudarė 3030,904 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 4169,07 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 44 461 JAV doleris (pagal perkamosios galios paritetą – 61 157 JAV dolerius). Infliacija 4,88 %, nedarbas 7,32 % (2023).
https://s.vle.lt/diagramos/287.html
Pramonė
Prancūzijos kasybos pramonės apimtis dėl per didelių sąnaudų, palyginti su importinių žaliavų kaina, arba dėl sumenkusių naudingųjų iškasenų išteklių nuo 20 a. 7 dešimtmečio mažėja. Uždarytos akmens anglių kasyklos Šiaurės‑Pa de Kalė regione, Lotaringijoje (paskutinė akmens anglių kasykla Creutzwalde, netoli Vokietijos sienos, nustojo veikti 2004). Sumažėjo gamtinių dujų gavyba Lacqo telkinyje Akvitanijoje, urano rūdų gavyba Centriniame Masyve, boksito – Provanse, nustota kasti geležies rūdą Lotaringijoje. Nafta gaunama Akvitanijoje ir vadinamajame Paryžiaus regione, kalio druska – Elzase, akmens druska – Lotaringijoje, talkas – Rytų Pirėnų kalnų prieškalnėse. Kitos Prancūzijos naudingosios iškasenos: švino, cinko, vario, volframo rūdos, antimonitas, magnezitas, piritas, andalūzitas, fluoritas, baritas, kianitas, auksas, sidabras, gipsas, anhidritas, žėrutis, kaolinas ir kaolininis molis, smėlis, žvyras. Prancūzijos svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
2023 pagaminta 527,0 mlrd. kWh elektros energijos. Didžiausia Prancūzijoje (ir viena didžiausių pasaulyje) elektros energijos gamybos ir paskirstymo bendrovė – Électricité de France (EDF; įkurta 1946). Daugiausia (64,8 %, 2023) elektros energijos Prancūzijoje gamina branduolinės elektrinės (pagal jose pagaminamą elektros energiją, tenkančią vienam gyventojui, Prancūzija užima pirmąją vietą pasaulyje). Apie 17 % branduolinių elektrinių gaminamos elektros energijos gaunama iš antrinio (perdirbto) branduolinio kuro. Prancūzijoje yra 56 branduoliniai reaktoriai (2023, jų bendra galia 61,37 GW). Daugiausia branduolinių elektrinių yra Prancūzijos šiaurinėje pakrantėje, t. p. prie Ronos, Luaros upių; didžiausios: Gravelines’o (prie Pa de Kalė sąsiaurio), Paluelio (prie Lamanšo), Cattenomo, Tricastino, Chooz, Civaux ir kitos. Apie 9,5 % elektros energijos gamina hidroelektrinės; jų kaskadų yra prie Reino, Ronos (ir jos intakų), Durance’o, Dordognės upių. Bretanėje, prie Rance’o upės žiočių, 1966 pastatyta pirmoji pasaulyje elektrinė, naudojanti jūros potvynių ir atoslūgių energiją (galia 240 MW).
Cattenomo branduolinė elektrinė
Yra šiluminių elektrinių (daugiausia Paryžiaus aglomeracijoje), vėjo jėgainių. Elektros energijai gauti pritaikoma saulės energija. Prancūzija – didžiausia pasaulyje elektros energijos eksportuotoja; kasmet eksportuojama apie 10 % (2023 – 50,344 mlrd. kWh) pagamintos elektros energijos, daugiausia į Belgiją, Nyderlandus, Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Šveicariją, Jungtinę Karalystę.
Prancūzijos apdirbamoji pramonė sukuria apie 12 % BVP. Automobilius gamina PSA Peugeot Citroën (būstinė Paryžiuje) ir Renault (būstinė Boulogne‑Billancourt’e) bendrovių įmonės. Jų daugiausia Île‑de‑France’o, Šiaurės‑Pa de Kalė, Franche‑Comté, Elzaso, Ronos‑Alpių administracinių regionų miestuose. Geležinkelių riedmenys gaminami Prancūzijos šiaurėje (Roubaix, Valenciennes’e) ir Prancūzijos rytinėje dalyje (Nancy, Lione, Belfort’e).
Airbus SE pagrindinė gamykla Tulūzoje
Elektros mašinas ir įrenginius gamina Alstom S. A. bendrovės įmonės. Aviacijos pramonė sutelkta Akvitanijoje (daugiausia Bordeaux), Pietų‑Pirėnų administraciniame regione (daugiausia Tulūzoje), Marselyje, Nantes’e, Paryžiaus aglomeracijoje. Svarbiausios lėktuvų gamybos bendrovės: Airbus SE (būstinė Tulūzoje; apie pusę pasaulio reaktyvinių lėktuvų gamybos), Eurocopter S. A. S. (Marignane, Marselio aglomeracijoje; sraigtasparnių gamyba), Dassault Aviation (būstinė Paryžiuje; keleiviniai, kariniai reaktyviniai lėktuvai), ATR (Tulūzoje; keleiviniai ir krovininiai turbosraigtiniai lėktuvai), Daher‑Socata (Tarbes’e), GECI Aviation S. A. (Paryžiuje).
Kosmoso pramonė (nešančiųjų raketų Ariane gamyba; raketos leidžiamos iš Prancūzijos kosminio centro Kourou, Prancūzijos Gvianoje). Laivų statyba ir remontas; statyklos Saint‑Nazaire (Nantes’o priešuostis), Lorient’e, Cherbourg’e, Boulogne‑sur‑Mer, Marselyje (jame yra didžiausia Prancūzijos laivų remonto įmonė). Povandeniniai atominiai laivai statomi Breste, Cherbourg’e. Elektronikos pramonės ir informatikos įmonių daugiausia Paryžiaus aglomeracijos miestuose, Grenoblyje, Lione; svarbiausios bendrovės: Alcatel‑Lucent (bendra Prancūzijos ir JAV bendrovė; tiekia techninę ir programinę įrangą, aptarnauja telekomunikacijų paslaugas visame pasaulyje), Panasonic France S. A. S., JAV bendrovės IBM padalinys, H. P. France S. A., Technicolor S. A. Grenoblis – svarbiausias Prancūzijos informatikos, elektronikos ir branduolinės fizikos tyrimų centras (yra elektringųjų dalelių greitintuvas).
Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės įmonių yra prie Havro, Marselio, Nantes’o, Saint‑Nazaire’o uostų (per juos įvežama nafta), į pietus nuo Liono (viena didžiausių įmonių Prancūzijoje; naftotiekis iš Marselio). Prancūzijos chemijos pramonė gamina plastikus, mineralines trąšas (daugiausia Elzase), organinės chemijos produktus, cheminį pluoštą, vaistus (Rhône‑Poulenc Industries S. A. bendrovės įmonės Île‑de‑France’o administraciniame regione, Lione ir kitur), padangas (Michelin bendrovės įmonės Clermont‑Ferrand’e Auvergnės administraciniame regione), parfumerijos (Bourjois, Givenchy), kosmetikos priemones (L’Oréal S. A. įmonės Paryžiuje). Juodoji metalurgija (Arcelor S. A. bendrovė) ir spalvotoji metalurgija (daugiausia aliuminio lydymas; Pechiney bendrovė); įmonių daugiausia Prancūzijos šiaurės rytuose (Dunkerque), Prancūzijos pietryčiuose (Savojos Alpėse), Saint‑Étienne’o apylinkėse (į pietvakarius nuo Liono). Tekstilės pramonės įmonių daugiausia Lione, Île‑de‑France’o ir Elzaso regionuose.
Maisto pramonės įmonių yra visoje Prancūzijos teritorijoje; pieno (Danone bendrovė), mėsos, malimo, aliejaus, cukraus (bendra Italijos ir Prancūzijos bendrovė Béghin‑Say) pramonės įmonių daugiausia Île‑de‑France, Bretanėje, Elzase, Provanse, Liono apylinkėse.
Pagal kai kurių produktų gamybą Prancūzija yra viena svarbiausių gamintojų pasaulyje – užima pirmąją vietą pagal vyno gamybą, antrąją vietą (po JAV) pagal sūrių produkciją, tiekia daug pieno, sviesto, mėsos, cukraus. Žymiausi Prancūzijos vynai gaminami Akvitanijoje (Bordeaux apylinkėse), Burgundijoje, Centro‑Luaros Slėnio, Šampanės‑Ardėnų, Elzaso regionuose. Alkoholinis gėrimas konjakas gaminamas Poitou‑Charentes’ų regione (daugiausia Cognaco mieste ir jo apylinkėse), armanjakas – Gaskonės istorinėje srityje (Prancūzijos pietvakariuose), kalvadosas – Žemutinėje Normandijoje ir Bretanėje. Prancūzijoje gaminama 350–400 rūšių sūrių; žymiausių ir populiariausių rūšių sūriai pagaminami Auvergnės, Île‑de‑France’o, Aukštutinės ir Žemutinės Normandijos, Franche‑Comté regionuose.
vyno gamykloje
Prancūzijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Pagal pagaminamos žemės ūkio produkcijos vertę Prancūzija užima pirmąją vietą Europoje, pagal jos eksportą – antrąją vietą pasaulyje (po JAV). Žemės ūkio naudmenos užima 53,3 % Prancūzijos teritorijos. Ariamoji žemė sudaro 33,5 % žemės ūkio naudmenų, pievos ir ganyklos – 18,1 %.
Auginami daugiausia javai (jų pasėliai užima 51 % ariamosios žemės): kviečiai ir miežiai – dideliuose ūkiuose Prancūzijos šiaurėje ir vidurinėje dalyje, kukurūzai – vakaruose ir pietvakariuose. Cukrinių runkelių ir bulvių plantacijų daugiausia Šiaurės‑Pa de Kalė, Pikardijos regionuose, Paryžiaus apylinkėse. Plečiami aliejinių augalų plotai (jie užima 12 % ariamosios žemės). Rapsai auginami Prancūzijos šiaurėje, saulėgrąžos – Prancūzijos vidurinėje dalyje ir pietvakariuose, sojos – pietvakariuose. Svarbiausias linininkystės regionas – Aukštutinė Normandija. Daržininkystės ūkių daugiausia priemiesčių zonose, ypač Elzase ir Bretanėje; auginama kopūstai, pomidorai, salotos, špinatai, artišokai, agurkai, moliūgai, svogūnai, pupelės, morkos ir kitos daržovės.
vynuogynas Reimso regione
Gėlininkystė (daugiausia Prancūzijos pietuose). Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto administraciniame regione daug auginama levandų (jų aliejus naudojamas kosmetikos, parfumerijos pramonėje, medicinoje).
levandų laukai Valensoleʼio plynaukštėje
Sodai ir vynuogynai užima 1,8 % Prancūzijos žemės ūkio naudmenų. Vienas didžiausių vynuogininkystės regionų pasaulyje – Languedoco‑Roussillono administracinis regionas Prancūzijos pietuose (vynuogynai sudaro apie 30 % jo žemės ūkio naudmenų). Daug vynuogynų Ronos slėnyje (Beaujolais vynuogininkystės regionas į šiaurę nuo Liono, Ronos pakrančių – į pietus nuo Liono), Akvitanijoje (daugiausia Gironde’os ir Garonos kairiajame krante), Poitou‑Charentes’ų regiono pietuose, Luaros slėnyje, Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto, Burgundijos, Šampanės‑Ardėnų, Elzaso regionuose, Korsikos saloje. Sodų (auginama obelys, persikai, slyvos, abrikosai, valgomieji kaštainiai, alyvmedžiai, kriaušės) daugiausia Ronos, Garonos upių, Luaros vidurupio slėniuose, Languedoco‑Roussillono, Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto administraciniuose regionuose, Korsikoje. Apie 25 % ariamosios žemės užima pašarinių augalų pasėliai. Prancūzijos augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
3
Apie 50 % žemės ūkio produkcijos vertės tenka gyvulininkystei. Pagal galvijų skaičių Prancūzija užima vieną pirmųjų vietų Europoje. Pieniniai galvijai (jų skaičius ribojamas dėl pieno perprodukcijos Europos Sąjungos valstybėse) daugiausia veisiami Aukštutinės ir Žemutinės Normandijos, Bretanės, Franche‑Comté, Lotaringijos, Auvergnės administraciniuose regionuose; karvių vidutinis pieningumas didesnis kaip 5500 kg per metus. Mėsiniai galvijai daugiausia veisiami Prancūzijos vidurinėje dalyje – Limousino administraciniame regione (daugiau kaip 1 mln. galvijų) ir į šiaurės rytus nuo Centrinio Masyvo (daugiausia Charolles’io apylinkėse). Kiaulininkystės ūkių daugiausia Bretanėje ir Šiaurės‑Pa de Kalė administraciniame regione. Avys daugiausia veisiamos Centrinio Masyvo vakarinėje ir pietvakarių dalyje, Vakarų Pirėnų kalnuose, Alpėse, Korsikos saloje, ožkos – Poitou‑Charentes’ų administraciniame regione ir Korsikoje.
ganosi galvijų banda (Cantalio departamentas, Auvergne‑Ronos-Alpių administracinis regionas)
Prancūzijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės ir paukštininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
4
5
Concarneau žvejybos uoste
Žvejyba (daugiausia žvejojama Atlanto vandenyne); 2023 sugauta 420 000 t žuvų (tunų, sardinių, silkių, jūrų velnių, polakų, šviesešerių, skumbrių) ir kitų jūrinių gyvūnų. Didžiausi Prancūzijos žvejybos uostai: Boulogne‑sur‑Mer (prie Pa de Kalė sąsiaurio), Lorient’as, Brestas, Guilvinecas, Concarneau (visi Bretanėje, prie Atlanto vandenyno), Sète’as (prie Viduržemio jūros). Žuvys, moliuskai (ypač austrės, midijos) ir kiti vandens gyvūnai veisiami ir verslo tikslais. Jų produkcija 2023 sudarė 186 561 t (austrės, midijos, vaivorykštiniai upėtakiai ir kiti). Moliuskų veisimo įmonių daugiausia Bretanės ir Normandijos priekrantiniuose vandenyse.
Miškai (apie 75 % jų – privatūs) daugiausia kertami Prancūzijos rytinėje dalyje (Vogėzuose). Ruošiama mediena (daugiausia spygliuočių); jos produkcija tenkina apie 70 % šalies poreikių.
Turizmas
Versalio parkas (pradėtas 1661, kraštovaizdžio architektas A. Le Nôtre’as), tolumoje (kairėje) – Didieji rūmai (išplėsti 1670 ir 1689)
Luvras. Viduryje – Piramidė (1989, architektas I. M. Pei)
Prancūzija – viena lankomiausių pasaulio valstybių. 2007 ją aplankė 81,9 mln., 2023 – apie 100 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų atvyksta iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, JAV, Ispanijos, Italijos.
Vienas lankomiausių miestų pasaulyje – Paryžius; jo žymiausi turistiniai objektai – Paryžiaus katedra, Eiffelio bokštas, Luvras, Orsay muziejus ir kiti muziejai, Monmartras, Montparnasse’as, Eliziejaus Laukai, Triumfo arka, La Défense’o verslo rajonas, Disneyland Paris pramogų parkas, Versalio rūmai (Paryžiaus aglomeracijoje). Lankoma Tulūza, Strasbūras, Bordeaux, Lionas, Provanso miestai, Viduržemio pajūrio kurortai ir poilsio centrai (daugiau kaip 10 mln. turistų per metus apsilanko Žydrajame Krante, Prancūzijos pietryčiuose), Luaros slėnio istoriniai miestai ir pilys, vynuogininkystės regionai, Korsikos sala, Mont‑Saint‑Michelio sala (Žemutinėje Normandijoje).
Tulūza
Kanai
viešbutis Negresco Nicoje (1912, architektas É. J. Niermans’as)
Daugelis Prancūzijos turistinių objektų yra įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. Žiemos sportas; daug kalnų slidinėjimo centrų, žymiausi jų: Alpėse – Grenoblio, Šamoni, Annecy, Chambéry, Albertville’io apylinkėse; Pirėnuose – daugiausia Aukštutinių Pirėnų departamente (Tourmalet, Cauterets); slidinėjama ir Vogėzuose, Centriniame Masyve. Pirėnų prieškalnėse, Aukštutinių Pirėnų departamente, yra katalikų religinis centras, viena žymiausių Europoje piligrimystės ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos kulto vietų – Lurdas (jį kasmet aplanko apie 5 mln. maldininkų ir turistų).
Transportas
Nicos uostas
Prancūzijos kelių tinklas tankus. Didesniąją Prancūzijos geležinkelių dalį kontroliuoja bendrovė Société Nationale des Chemins de fer Française (SNCF; įkurta 1937). Geležinkelių ilgis 27,860 km, iš jų elektrifikuota 16,660 km (2020). Svarbiausios yra geležinkelių linijos, kuriomis važiuoja greitaeigiai traukiniai, vadinamieji TGV (pranc. Trains à Grande Vitesse; greitis didesnis kaip 320 km/h). Pagrindinės jų linijos jungia Paryžių su Lionu (pirmoji greitaeigė geležinkelio linija Prancūzijoje; pradėjo veikti 1981), Marseliu, Nica (šakos į Lozaną, Ženevą, Grenoblį, pietuose nuo Avinjono šaka į Nîmes’ą, Montpellier), Lille’iu, Briuseliu, Londonu (po Pa de Kalė sąsiauriu eina Eurotuneliu, pastatytu 1994), Strasbūru (nuo jo linija į Šveicarijos miestus Bazelį, Ciurichą, Berną), Rouenu, Le Mans’u, Brestu, Nantes’u, Bordeaux, Tulūza, Tarbes’u ir kitais miestais. Automobilių kelių 1,09 mln. km (2024), iš jų apie 11 000 km – automobilių magistralės (septynios automobilių magistralės sueina į Paryžių).
2023 buvo įregistruoti 553 prekybiniai jūrų laivai (iš jų – 32 konteinervežiai, 25 tanklaiviai). Yra 66 uostai. Didžiausi Prancūzijos jūrų uostai – Marselis (apie 60 % krovinių sudaro nafta), Havras (didžiausias Prancūzijoje konteinerių terminalas), Dunkerque’as (iš jo geležinkelių keltas į Doverį, Jungtinė Karalystė), Nantes’as (su Saint‑Nazaire’o priešuosčiu), Rouenas, Bordeaux, La Rochelle’is, Calais. Brestas – didžiausias Prancūzijos karinis jūrų uostas (jame yra povandeninių atominių laivų bazė). Laivybinių vidaus vandenų kelių daugiau kaip 8500 kilometrų (2024). Jais daugiausia vežamos statybinės medžiagos. Svarbiausi upių uostai: Paryžius, Strasbūras, Havras, Rouenas.
Dunkerqueʼo uostas pramoninėje zonoje
Londono Heathrow oro uostas
Prancūzijoje yra 689 oro uostai (įskaitant 27 Prancūzijos užjūrio teritorijose), 290 sraigtasparnių nusileidimo aikštelių (2024), iš jų daugiau kaip 300 su grįstais kilimo ir leidimosi takais. Didžiausi tarptautiniai oro uostai: Charles’io de Gaulle’io (dar vadinamas Roissy), Orly (abu oro uostai prie Paryžiaus), Bordeaux, Lille’io, Liono, Marselio, Nicos, Strasbūro, Tulūzos. Svarbiausia oro transporto bendrovė Air France.
Naftotiekių yra 2939 km, naftos produktotiekių 5084 km, dujotiekių 15 322 km (2020).
Bankai
Prancūzijos centrinis bankas – Prancūzijos bankas. 2024 veikė apie 330 bankų (iš jų – apie 130 užsienio kapitalo). Didžiausi bankai: BNP Paribas, Société Générale (pirmasis šalyje privatus bankas), Crédit Agricole. Prancūzijos piniginis vienetas – euras, įvestas 2002 vietoj Prancūzijos franko (1 euras prilygintas 6,55957 franko). Paryžiaus birža (Bourse de Paris, įkurta 1808, nuo 2000 Euronext Paris), valdoma bendrovės NYSE Euronext (įkurta 2007 susijungus Nyderlandų vertybinių popierių biržų operatorei Euronext ir Niujorko vertybinių popierių biržai).
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas neigiamas.
2009 eksportuota prekių už 472,7 mlrd. JAV dolerių, importuota prekių už 538,9 mlrd. JAV dolerių. Eksportuota daugiausia transporto priemonės (automobiliai ir jų dalys, lėktuvai, laivai, lokomotyvai), pramonės įrenginiai (tarp jų – branduolinių elektrinių įrenginiai ir technologijos), elektros energija, chemijos pramonės produkcija (degalai, plastikai, vaistai, kosmetikos ir parfumerijos gaminiai), metalai ir jų gaminiai, žemės ūkio ir maisto pramonės produkcija (vynuogės, vynas, kiti alkoholiniai ir gaivieji gėrimai, sūriai ir kiti pieno produktai, mėsa, cukrus). Importuota daugiausia energetinės žaliavos (akmens anglys, nafta ir jos produktai, gamtinės dujos, branduolinis kuras), mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės, chemijos pramonės gaminiai.
Prancūzijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2023)
2023 eksportuota prekių ir paslaugų už 1004,216 mlrd. JAV dolerių (daugiausia į Vokietiją, Italiją, Belgiją, Ispaniją, JAV), importuota už 1108,411 mlrd. JAV dolerių (daugiausia iš Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos, Italijos). Eksportuota daugiausia lėktuvai, vaistai, automobiliai, gamtinės dujos, transporto priemonių dalys), importuota daugiausia gamtinės dujos, automobiliai, naftos produktai, nafta, drabužiai).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2009 eksportavo į Prancūziją prekių už 1,3 mlrd. litų, importavo iš Prancūzijos – už 1,13 mlrd. litų. Prancūzijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2009 sudarė 754,45 mln. litų.
2023 prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Prancūzijos sudarė 2,5 mlrd. eurų. Lietuva eksportavo į Prancūziją prekių už 1,04 mlrd. eurų (daugiausia baldų, patalynės reikmenų, įvairios aparatūros, plastikų ir jų dirbinių, medienos ir jos gaminių), importavo iš Prancūzijos prekių už 1,46 mlrd. eurų (daugiausia transporto priemonių, parfumerijos ir kosmetikos gaminių, vaistų, alkoholinių gėrimų).
Prancūzijos BVP struktūra (2009)
Prancūzijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2009)
2271
-Prancūzijos pramonė; -Prancūzijos žemės ūkis; -turizmas Prancūzijoje; -Prancūzijos transportas; -Prancūzijos bankai; -Prancūzijos užsienio prekyba; -Prancūzijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Prancūzijos konstitucinė santvarka
Prancūzijos partijos ir profesinės sąjungos
Prancūzijos ginkluotosios pajėgos