Prancūzijos žiniasklaida
Prancūzjos žiniãsklaida
Knygų leidyba
Pirmąją spausdintą knygą prancūzų kalba – Didžiąją Prancūzijos kroniką (Les Grandes Chroniques de France 3 t.) – 1476 Paryžiuje išleido spaustuvininkas P. Bonhomme’as. Nuo 1481 spaustuvininkai J. Dupré ir A. Vérard’as čia ėmė leisti maldaknyges, G. Le Roy Lione – iliustruotus riterių romanus. Daugiausia spaustuvių 15–16 a. veikė Paryžiuje ir Lione. 1640 kardinolo A. J. Richelieu iniciatyva Paryžiuje įsteigta pirmoji valstybinė spaustuvė Imprimerie Royale.
2018 veikė apie 2670 leidyklų, 2022 išleista apie 111 500 pavadinimų knygų. 2023 eksportavo knygų už 930 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Svarbiausios leidyklos
Didžiausios leidybinės grupės – Hachette Livre ir Vivendi Universal (nuo 2000), iš kitų leidyklų svarbesnės: Berger-Levrault (įkurta 1676, meno, teisinės, medicininės, socialinių mokslų, ekonominės literatūros), Larousse (įkurta 1852, visuotinės, mokslinės literatūros, žodynų, enciklopedijų), Flammarion (įkurta 1875, visuotinės, meno, humanitarinių mokslų literatūros), Albin Michel (nuo 1902, visuotinės, istorinės, grožinės literatūros), Grasset (įkurta 1907, grožinės, humanitarinių mokslų literatūros), Gallimard (įkurta 1911, grožinės literatūros), Presses Universitaires de France (PUF, įkurta 1921, filosofinės, geografinės, istorinės, ekonominės, mokomosios literatūros), Seuil (įkurta 1935, grožinės, humanitarinių mokslų literatūros), Bordas (įkurta 1946, enciklopedijų, žodynų, meno, istorijos, mokomosios, vaikų literatūros), Édition Atlas (nuo 1975, enciklopedijų; visos Paryžiuje).
agentūros Agence France-Presse būstinė Paryžiuje
Periodinė spauda
Pirmąjį laikraštį La Gazette 1631 (nuo 1762 – Gazette de France, ėjo iki 1914) Paryžiuje pradėjo leisti T. Renaudot. 1665 Paryžiuje pradėtas leisti savaitinis žurnalas Le Journal des Sçavans – Europos mokslinių žurnalų pradininkas. 1777 pasirodė pirmasis dienraštis Le Journal de Paris (ėjo iki 1840). Po 1789 revoliucijos pasirodė laikraščiai Le Moniteur Universal, Journal des Débats ir kiti, iš viso apie 1000 pavadinimų periodinių leidinių; dauguma ėjo trumpai. Daug naujų laikraščių ir žurnalų atsirado 19 a. viduryje ir ėjo iki II pasaulinio karo pabaigos. 1944 beveik visų leidyba buvo sustabdyta, teisę eiti gavo tik tie, kurie vokiečių okupacijos metais ėjo nelegaliai, nebendradarbiavo su Vokietijos ar to laikotarpio šalies vyriausybe.
2016 buvo leidžiama apie 100 dienraščių (nacionalinių ir regioninių), 550 savaitraščių, 3300 žurnalų.
Svarbiausi dienraščiai
Svarbiausi nacionaliniai dienraščiai: Le Figaro (nuo 1828, Paryžius, naujienų ir literatūros, 2019 tiražas 330 000 egzempliorių), Le Journal Officiel de la République Française (nuo 1870, vyriausybės), La Croix (nuo 1883, katalikų, 2019 tiražas 88 000 egzempliorių), L’Humanité (nuo 1904, 2019 tiražas 36 000 egzempliorių), Les Échos (nuo 1908, ekonomikos ir finansų, 2019 tiražas 132 000 egzempliorių), Le Monde (nuo 1944, nacionalinis, 2018 spausdintinis tiražas 231 000 egzempliorių), L’Équipe (nuo 1946, sporto, 2018 tiražas 256 000 egzempliorių), Le Monde Diplomatique (nuo 1954, 2019 tiražas 170 000 egzempliorių), Libération (nuo 1973, 2018 tiražas 77 000 egzempliorių; visi Paryžiuje); regioniniai: Le Progrès (nuo 1859, Lionas, 2019 tiražas 159 000 egzempliorių), La Dépêche du Midi (nuo 1870, Tulūza, 2019 tiražas 127 000 egzempliorių), L’Est Républicain (nuo 1889, Nancy, 2019 tiražas 113 000 egzempliorių), La Nouvelle République du Centre-Ouest (Tours’as, 2018 tiražas 154 000 egzempliorių), Le Parisien (Paryžius, 2019 tiražas 184 000 egzempliorių), Ouest-France (Rennes’as, 2019 tiražas 647 000 egzempliorių), Sud-Ouest (Bordeaux, 2016 tiražas 243 000 egzempliorių), La Voix du Nord (Lilles’is, 2019 tiražas 208 000 egzempliorių; visi nuo 1944), Le Dauphiné Libéré (nuo 1945, Grenoblis, 2019 tiražas 186 000 egzempliorių).
Svarbiausi savaitraščiai
Eina savaitraščiai Le Canard Enchainé (nuo 1915, satyros, 2018 tiražas 340 000 egzempliorių), Le Nouvel Économiste (nuo 1976, ekonomikos, 21 000 egzempliorių), Charlie Hebdo (nuo 1980, satyros ir humoro, 2019 tiražas apie 60 000 egzempliorių), Le Journal du Dimanche (nuo 1981, nacionalinis, sekmadieninis, 2019 tiražas 141 000 egzempliorių), La Tribune (nuo 1986, ekonomikos ir finansų), Courrier International (nuo 1990, 2018 tiražas 169 000 egzempliorių).
Svarbiausi žurnalai
Leidžiami žurnalai Science et Vie (nuo 1913, mėnesinis mokslo populiarinimo, 2018 tiražas 235 000 egzempliorių), Ici Paris (nuo 1941, universalus, 2018 tiražas 248 000 egzempliorių), Paris Match (nuo 1949, universalus, 2019 tiražas 505 000 egzempliorių), LʼExpress (nuo 1953, visuomenės ir politikos, 2019 tiražas 201 000 egzempliorių), LʼObs (nuo 1964, politikos ir literatūros, 2019 tiražas 216 000 egzempliorių; visi savaitiniai), Le Nouveau Magazine Littéraire (nuo 1966, literatūros, 32 000 egzempliorių), Notre Temps (nuo 1968, universalus, 2016 tiražas 763 000 egzempliorių; visi mėnesiniai), Le Point (nuo 1972, savaitinis visuomenės ir politikos, 2018 tiražas 288 000 egzempliorių), Capital (nuo 1991, mėnesinis verslo ir finansų, 2019 tiražas 166 000 egzempliorių); visi Paryžiuje.
Radijas
Radijas veikia nuo 1922. Nacionalinis radijas Radio France (nuo 1975) turi 7 radijo programas: pagrindinę – France Inter, taip pat žinių (France Info), kultūros (France Culture), 3 muzikos (France Musique, FIP ir Mouv') ir regioninę programą France Bleu. Populiariausios privačios radijo stotys – NRJ, Chérie FM, Nostalgie, RTL, RTL2, Fun Radio, Europe1, RMC, BFM Business.
Televizija
Televizija veikia nuo 1937 (spalvotoji nuo 1967 metų). Visuomeninė televizija France Télévisions S. A. (nuo 2000) turi 6 televizijos kanalus – La Première, France 2, France 3, France 4, France 5 ir France Info, jai priklauso dalis kanalų TV5 Monde, Arte, Euronews akcijų. Yra daugiau kaip 70 privačių televizijos kanalų – TF1 (8 kanalai), M6 (13 kanalų), Canal+ (daugiau kaip 25 kanalai), Orange ir kiti.
Naujienų agentūros
Paryžiuje veikia naujienų agentūra Agence France-Presse (AFP, nuo 1944, 1835–1940 Havas), fotoagentūra Sipa Press (nuo 1973).
Prancūzijos kultūra
2617
Prancūzijos konstitucinė santvarka
Prancūzijos partijos ir profsąjungos
Prancūzijos ginkluotosios pajėgos