Prancūzų akademija

pastatas, kuriame įsikūrusi Prancūzų akademija ir kitos Prancūzijos instituto įstaigos (į pastatą veda Menų tiltas)

Pranczų akadèmija (pranc. Académie française), viena iš penkių Prancūzijos instituto mokslo įstaigų ir viena seniausių mokslo institucijų Prancūzijoje.

Tikslas

Prancūzų akademijos tikslas – tirti prancūzų kalbą ir literatūrą, rūpintis šnekamosios ir literatūrinės prancūzų kalbos norminimu.

Nariai

Prancūzų akademija turi iki gyvos galvos išrinktų 40 narių, vadinamųjų nemirtingųjų (les immortels). Nariais gali būti Prancūzijos ir kitų šalių poetai, romanistai, filosofai, istorikai, medikai, etnologai, meno kritikai, mokslininkai, kariškiai, teatro, valstybės ir Bažnyčios atstovai, kurie yra nusipelnę puoselėdami prancūzų kalbą.

Nuo Prancūzų akademijos įsteigimo nariais buvo daugiau kaip 700 asmenų. Tarp jų – M. Achard’as, J. Le R. d’Alembert’as, A. V. Arnault, É. Augier, J. S. Bailly, J. L. de Balzacas, A. Barbier, M. Barrèsas, J.‑J. Barthélemy, J. Ch. M. Bédier, P. Benoit, I. de Benserade’as, H. Bergsonas, C. Bernard’as, F.‑J. de Bernisas, M. P. E. Berthelot, J. L. F. Bertrand’as, N. Boileau, J.‑B. Biot, J. B. Bossuet, F. Braudelis, H. Brémond’as, L. G. O. F. Bréquigny, A. L. Ch. V. de Broglie ir L. V. de Broglie (Nobelio fizikos premijos laureatas), J. La Bruyère’as, F. Brunetière’as, R. de Bussy‑Rabutinas, J.‑J. de Cambacérèsas, A. Chamsonas, M.‑J. Chénier, R. Clairas, P. Claudelis, G. B. Clemenceau, J. Cocteau, J.‑B. Colbert’as, É. B. de Condillacas, F. Coppée, P. Corneille’is ir T. Corneille’is, J.‑Y. Cousteau, P. J. de Crébillonas, G. Cuvier, J. Daniélou, M. J. P. Debré, A. L. C. Destuttas de Tracy, M. Druonas, G. Dubois, L. Duchesne’as, J. A. S. Dufaure’as, G. Duhamelis, A. Dumas sūnus, J.-B. A. Dumas, G. Dumézilis, P. Emmanuelis, E. J. Faure’as, J. G. C. Favre’as, C. Farrère’as, O. Feuillet, M.‑J.‑P. Flourensas, J. de La Fontaine’as, J. Fourier, A. France’as, L. F. F. Franchet d’Espèrey, C. L. de Freycinet, A. Furetière’as, É. H. Gilsonas, J. Greenas, F. Greghas, F. Guizot, P. Hazard’as, J. M. de Hérédia, É. Herriot, V. Hugo, E. Ionesco, Belgijos rašytoja M. Yourcenar (1980 išrinkta pirmoji moteris), F. Jacobas (Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas), J. J. C. Joffre’as, J. Kesselis, E. Labiche’as, P. S. de Laplace’as, A. M. L. de Lamartine’as, J. Laurent’as, E. Lavisse’as, Ch. M. Leconte’as de Lisle’is, J. Lemaître’as, É. Le Roy, C. Lévi‑Straussas, P. Loti, É. Mâle’is, F. Mauriacas, Ch. Maurrasas, F. Marceau, P. Mérimée, F. A. Mignet, Ch. F. R. Montalembert’as, H. de Montherlant’as, P. Morand’as, A. de Musset, Ch. Nodier, R. de Obaldia, É. Ollivier, M. Pagnolis, J. Paulhanas, Ch. Perrault, J.-B. Racine’as, E. J. Renanas, H. F. J. de Régnier, A. Ribot, A.-É. du Plessis de Richelieu, J. Richepinas, P.‑P. Royer‑Collard’as, J. Romains’as, E. Rostand’as, A. Robbe’as-Grillet, C.‑C. de Rulhière’as, V. Sardou, E. A. Scribe’as, G. de Scudéry, L. S. Senghoras, E. J. Sieyèsas, J. Soustelle’is, H. A. Taine’as, A. Thiers’as, H. Troyat, P. A. Valéry, A. Vandalis, A. de Vigny, Voltaire’as, M. Weygand’as.

Leidiniai

Prancūzų akademija leidžia terminologijos žurnalą Journal officiel, gramatikų, žodynų, iš jų – pirmąjį Prancūzų akademijos žodyną (Dictionnaire de L’Académie française išleistas 1694 ²1718 ³1740 ⁴1762 ⁵1798 ⁶1835 ⁷1878 ⁸1932–1935 ⁹1992).

Premijos

Per metus įteikia apie 60 premijų, viena jų – Didžioji literatūros premija (Grand prix de littérature, įsteigta 1911), stipendijas mokiniams ir studentams.

Istorija

Prancūzų akademija įsteigta 1635 Paryžiuje. Steigėjas – kardinolas ir valstybės veikėjas A.-J. du Plessis de Richelieu. 1635 dokumentu Prancūzų akademijos įsteigimą patvirtino Prancūzijos karalius Liudvikas XIII, 1637 – parlamentas. Iš pradžių posėdžiai vyko pas vieną iš Prancūzų akademijos narių, nuo 1672 buveinė buvo Luvre. 1793 Konvento nutarimu Prancūzų akademija uždaryta. 1795 įsteigtas Nacionalinis mokslų ir menų institutas (nuo 1816 Prancūzijos institutas), nuo 1803 Napoleono I nutarimu apėmė Prancūzų kalbos ir literatūros skyrių. 1816 šis skyrius tapo autonomiškas ir pavadintas Prancūzų akademija.

Didžioji literatūros premija