Pranczų tautõs susiviẽnijimas (Rassemblement du peuple français), Prancūzijos politinė partija, veikusi 1947 04–1955 09.
Įkūrė Ch. de Gaulle’is. Sekretoriai J. Soustelle’is (1947–50), Louis Terrenoire’as (1951–54), Jacquesʼas Foccart’as (1954–55).
Ch. de Gaulle’io įsitikinimu, partijos yra naciją skaldantis veiksnys, dėl to Prancūzų tautos susivienijimas turėjo būti visų prancūzų susivienijimu, jame galėjo dalyvauti ir kitų partijų (išskyrus komunistus ir Vichy režimo šalininkus) nariai. Programa reikalavo pakeisti IV respublikos konstituciją, įsteigti prezidento vadovaujamą vyriausybę ir apriboti parlamento teises, socialinių reformų.
1948 Prancūzų tautos susivienijimas turėjo daugiau kaip 0,5 mln. narių (daugiau tik Prancūzijos komunistų partija), ją rėmė įvairių politinių pakraipų žmonės (pvz., kai kurie Action française rojalistai, krikščionys demokratai, radikalai, socialistai, net jaunųjų komunistų lyderis Manuelis Bridier), bet dauguma buvo dešinieji. Per 1951 rinkimus Prancūzų tautos susivienijimas gavo daugiau kaip 4 mln. balsų, bet – dėl rinkimų sistemos – beveik dvigubai mažiau nei tikėjosi vietų Nacionaliniame susirinkime (117 vietoj 200), didesnės įtakos jame neturėjo. Vėliau Prancūzų tautos susivienijimo populiarumas sumenko ir 1953 05 06 Ch. de Gaulle’is jį paleido (partija oficialiai nustojo veikti 1955 09 14).
Dalis Prancūzų tautos susivienijimo narių sudarė Socialinių respublikonų nacionalinio centro partiją (lyderis J. Chabanas-Delmasas), bet prisidėjo prie daugumos, kuri 1958 perėmė Susivienijimą naujajai respublikai remti, kuris padėjo Ch. de Gaulle’iui įkurti V respubliką.