Pranskaičia, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjų šeima – 4 broliai partizanai ir jų sesuo ryšininkė.
Tėvas Augustinas Pranskaitis (m. iki 1933) ir motina Ona Pranskaitienė (Maksvytytė; g. 1880 ?, m. 1955) kilę iš Griškabūdžio apylinkių, netoli Šakių. Bežemiai. 20 a. pradžioje tėvai apsigyveno pas dukrą Anelę Pranskaitytę (Staneikienė) Zūkose prie Jankų, kur gimė (ne visi) vaikai kovotojai. Vyriausias sūnus Antanas dingo be žinios SSRS–Vokietijos karo pradžioje (1941 06). Stasys (slapyvardis Liūtas; g. 1917, m. 1946 11 29) iki 1940 buvo šaulys, vėliau – Žalgirio rinktinės (joje kovėsi ir broliai) partizanas. 1946 rudenį kautynėse su vidaus kariuomene Sūkuriškės girininkijoje buvo sužeistas ir suimtas, mirė vežamas į Jankus. Palaidotas Višakio Rūdoje prie motinos.
Pranskaičiai: iš kairės – Stasys, Albinas, Juozas ir Pijušas
Juozas (slapyvardis Beržas; g. 1919 Sūkuriškės kaime, m. 2009 Būdos kaime prie Jankų) 1944 rudenį gavęs šaukimą į SSRS kariuomenę nuėjo pas partizanus. 1947 05 buvo sužeistas, gydėsi Kauno ligoninėje; susekus sovietiniam saugumui iš jos pabėgo į Zūkus, bet buvo suimtas ir nuteistas. Kalintas Komijos ir Mordovijos lageriuose. 1962 grįžo į Lietuvą. Albinas (slapyvardis Spyglys; g. 1921, m. 1945 03) žuvo Braziūkų miške (Zapyškio apylinkės) prie Vėrupio tilto; palaidotas Braziūkų kapinėse.
Pijušas (slapyvardis Papartis; g. 1925, m. 1946) žuvo kautynėse prie Kybartų. Jų sesuo Marija (g. 1915, m. 1984 Būdoje) buvo Žalgirio rinktinės ryšininkė. 1948 05 suimta, kalinta Mordovijos lageriuose. 1958 grįžo į Lietuvą.
2921