prasadà (skr. prasāda – giedrumas, maloningumas, dieviškoji malonė), hinduizme – virti ryžiai, vanduo, vaisiai ar saldumynai, kurie per pūdžą aukojami dievybei, šventajam (sadhu) ar guru. Jam simboliškai paragavus šių atnašų ir taip jas pašventinus, apeigoje dalyvaujančių atsidavusiųjų prasada išsidalijama kaip dvasiniai simbolinių vaišių atlaikai ir suvalgomi kaip švęstinis, tapatus dievybės malonei. Ši prasada dar vadinama naivedja ar bhoga. Prasados teologija pagrįsta idėja, kad dvasinis išsivadavimas (mokša) pasiekiamas ne savo veikimu (karma), bet dėl Dievui būdingo nepriežastinio (ahaituki) maloningumo ir savaimingo (sahadža) dosnumo.
171