prastovà, laikinas darbo santykių nutraukimas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių, gamtinių ir kitų).
Atsiradimo priežastys
Prastova gali atsirasti dėl įvairių objektyvių ekonominių, organizacinių priežasčių darbdavio pusėje (perprodukcija, paklausos stoka, tiekimo grandinės pertrūkiai, darbo organizavimo klaidos ar nenumatyti trikdžiai, kitų įmonių ar organizacijų veiksmų uždelsimas), todėl darbuotojas nėra kaltas, kad negali vykdyti savo darbo funkcijos. Per prastovą ne dėl darbuotojo kaltės darbdavys gali pasiūlyti darbuotojui dirbti kitą darbą, bet pastarasis turi teisę tokio darbo atsisakyti. Prastova dažniausiai tęsiasi tol, kol darbdavys įgyja galimybę darbuotojui suteikti darbo sutartimi sulygtą darbą.
Prastova Lietuvoje
Lietuvos Darbo kodekse (2016, įsigaliojo 2017) nustatyta, kad darbdaviui paskelbus iki 1 darbo dienos trunkančią prastovą darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje. Darbdaviui paskelbus prastovą ilgesniam nei 1 darbo dienos laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgiau nei 1 valandai. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio. Darbdaviui paskelbus prastovą neterminuotam arba ilgesniam nei 3 darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, bet turi būti pasirengęs atvykti kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už ilgesnį negu 3 darbo dienų prastovos laiką darbuotojui paliekama 40 % jo vidutinio darbo užmokesčio. Darbuotojui taikoma papildoma pajamų garantija – tą kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas užmokestis negali būti mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (jei nesulygstama dėl ne viso darbo laiko).
Privaloma skelbti prastovą tuomet, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė įveda ekstremalią situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu (nuotolinis darbas), arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Tokiu atveju negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę, bet prastovos laikotarpiu darbdavys jam moka darbo užmokestį, ne mažesnį už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą (jei darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis darbdaviui iš dalies kompensuojama.
3214