Prato (Prãtas), miestas Italijos vidurinėje dalyje, Toskanoje, į šiaurės vakarus nuo Florencijos (priklauso jos aglomeracijai); Prato provincijos centras.
198 000 gyventojų (2024). Pro Prato teka Bisenzio upė (Arno intakas). Geležinkeliai į Pisą, Florenciją, plentai į Boloniją, Florenciją, Livorno. Mašinų gamyba, statybinių medžiagų, chemijos, odos, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė. Dailės galerija. Tekstilės muziejus.
Architektūra
Šv. Stepono katedra Prato (13–15 a.)
Imperatoriaus Frydricho II pilis (13 a.). Romaninė Šv. Stepono katedra (13–14 a., su išorine renesansine sakykla 1438, skulptoriai Donatello, Michelozzo di Bartolomeo, 15 a. pristatytas naujas gotikinis fasadas; viduje – F. F. Lippi ir G. Pisano freskos, 1466, transepte – B. da Maiano skulptūra Madona su Kūdikiu 1480). Bažnyčios: Šv. Fabijano (šioje vietoje bažnyčia stovėjo jau 1082, dabartinėje bažnyčioje išliko dalis 9–11 a. mozaikinių grindų, varpinė, 15 a.), Šv. Dominyko (pradėta 1281, portalas, 1310), Šv. Pranciškaus (1281–1331, koplyčios freskos dailininkas N. Gerini), Šv. Augustino (pastatyta 1440 ant nuo 1270 čia stovėjusios bažnyčios pamatų, 14 a. freskos), Santa Maria della Carceri (1491, architektas G. da Sangallo). Vėlyvojo baroko Šv. Vincento vienuolyno kompleksas. Rūmai: Palazzo degli Alberti (12 a., dabar juose dailės galerija), Palazzo Pretorio (13 a., su gotikiniu priestatu), Palazzo Datini (pradėti 1383, 1409 juose gyveno popiežius Aleksandras V).
Istorija
Dabartinio Prato vietoje žmonių gyventa nuo paleolito laikų, vėliau netoliese buvo etruskų gyvenvietė, kuri 5 a. pr. Kr. sunyko. 10 a. čia stovėjo pilis, greta jos ilgainiui plėtojosi miestas. 11 a. jis tapo laisvąja komuna, kuri klestėjo iš prekybos ir vilnų audimo. Neapolio karalius Robertas 1351 pardavė Prato Florencijai. 1512 Prato nusiaubė (išžudyta daug miestiečių) popiežiaus Julijaus II ir imperatoriaus Maksimiliano I samdyti ispanų kariai. Nuo 1653 vyskupijos centras.
19 amžiaus antroje pusėje prasidėjo industrializacija (pirmiausia plėtojosi audimo pramonė). Po II pasaulinio karo labai padaugėjo gyventojų (dauguma − atvykėliai iš Pietų Italijos). 20 amžiaus pabaigoje čia apsigyveno daug kinų imigrantų (didelė dalis nelegaliai).
2271