pravaikštà, darbuotojo neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties visą ar tam tikrą darbo dienos laiką; darbo drausmės pažeidimo rūšis. Darbuotojas, darbo sutartyje, pareigybės aprašymuose, nuostatuose ar įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatytu laiku neatvykęs į darbą be svarbių priežasčių, pažeidžia darbo drausmę ir už tai jam taikoma drausminė atsakomybė. Taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – už pirmą kartą įvykdytą darbo drausmės pažeidimą galima, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Pravaikštą laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu galima tik tada, kai yra šių teisinių faktų sudėtis: darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną (pamainą) ar tam tikrą darbo dienos laiką (pavyzdžiui, Rusijoje, 4 valandas iš eilės), neatvyksta be svarbių priežasčių. Jei bent vienas šių teisinę reikšmę turinčių faktų nenustatytas, darbuotojas iš darbo už pravaikštą negali būti atleistas. Neatvykti į darbą galima dėl daugelio aplinkybių – jos gali būti svarbios ir nesvarbios. Atleidimo už pravaikštą pagrindu gali būti neatvykimas į darbą poilsio ar švenčių dienų metu, jei administracija nurodė dirbti atsižvelgdama į įstatymus. Pravaikšta laikoma ir tokie atvejai, kai darbuotojas po kasmetinių, vaiko priežiūros ar kitų atostogų nustatytu laiku negrįžta į darbą arba kai savo nuožiūra palieka darbovietę neįspėjęs apie tai darbdavio per įstatymo nustatytą laiką. Pravaikšta gali būti nepasirodymas tik tokiame darbe, kuriame darbuotojas dirba pagal darbo sutartį. Pravaikšta nelaikomas darbuotojo atsisakymas dirbti darbą, kuris nebuvo nustatytas darbo sutartyje ar į kurį buvo pervestas pažeidžiant teisės aktus. Darbuotojas negali būti atleistas už pravaikštą, jei ateina į darbo vietą, bet nevykdo darbo pareigų, taip pat jei į darbą ateina neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei areštuotas už smulkų chuliganizmą. Atleidimas iš darbo yra kraštutinė priemonė, todėl darbdavys turi atsižvelgti į tas aplinkybes, kurioms esant pravaikšta buvo padaryta, į jos sukeltus padarinius ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Prieš žymėdamas pravaikštą darbdavys turi pareikalauti, kad darbuotojas dėl jos pasiaiškintų raštu. Jei per nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, pravaikštą galima žymėti ir be pasiaiškinimo. Ji įforminama administracijos – dažniausiai administracijos vadovo ar jo įgalioto asmens – įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Esant teisiniam pagrindui nutraukti su darbuotoju darbo sutartį už darbe įvykdytą pravaikštą, darbdavys gali darbuotojo neatleisti iš darbo, o skirti jam kitą drausminę nuobaudą (pastabą ar papeikimą) arba tik apsvarstyti darbo drausmės pažeidimo faktą su pačiu pažeidėju arba jo darbo kolektyve. Už pravaikštą atlyginimas nemokamas, nebent įrodoma, kad tai priverstinė pravaikšta. Esant ginčui teisme pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui – atsakovui, pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui – ieškovui. Įrodymais, kad darbuotojas nebuvo darbe, gali būti laikomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atitinkami aktai, tarnybiniai pranešimai, taip pat šias aplinkybes galima įrodinėti remiantis ir kitais civilinio proceso leistinais įrodymais (pavyzdžiui, liudytojų parodymais ir kita). Darbuotojas gali pateikti įrodymus, kad jis negalėjo atvykti į darbą dėl svarbių priežasčių.
LIETUVOJE pagal Darbo kodeksą (2016, įsigaliojo 2017) darbuotojas gali būti atleistas už pravaikštą, jei į darbą be svarbių priežasčių neatvyksta visą darbo dieną (pamainą). Tokiu atveju darbdavys gali nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos. Darbdavys, nutraukdamas su darbuotoju darbo sutartį už pravaikštą, privalo laikytis terminų – atleisti iš darbo galima ne vėliau kaip per 1 mėnesį (neįskaitant darbuotojo atostogų, komandiruotės ir ligos laiko) nuo pažeidimo nustatymo dienos ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo padarymo dienos. Darbuotojui, ilgą laiką neatvykstančiam į darbą, turi būti išsiųstas (su įteikimu) raštas, kad jis per tam tikrą laiką raštiškai pasiaiškintų ir pateiktų neatvykimo į darbą pateisinamuosius dokumentus. Įsakymas dėl atleidimo iš darbo rašomas, kai sueina terminas darbuotojui pasiaiškinti, bet darbo sutartis nutraukiama nuo pravaikštos pradžios, jei ji nepertraukiamai tęsiasi iki įsakymo parašymo dienos.
2271