pravašiai
prãvašiai, Kroãtijos téisių pártija (Hrvatska stranka prava), Kroatijos politinė partija, jos nariai.
41 400 narių (2011). Pirmininkas Nikica Augustinovićius (nuo 2020).
Ideologija: nacionalizmas, konservatyvizmas, socialkonservatyvizmas, euroskepticizmas.
Įkurta 1861. Pravašių vadovai (A. Starčevićius, E. Kvaternikas, F. Supilo, J. Frankas, F. Folnegovićius, M. Starčevićius ir kiti) siekė Kroatijos autonomijos Habsburgų imperijoje (vėliau – nepriklausomybės) ir kroatų žemių suvienijimo (vadinamoji Didžiosios Kroatijos programa). Ieškodami Prancūzijos ar Rusijos paramos mėgino Kroatijos klausimą paversti tarptautiniu. 1868 pravašiai priešinosi Kroatijos ir Vengrijos unijos atnaujinimui. 1871 Rakovicoje suorganizavo sukilimą prieš Vengrijos valdžią (jis greit numalšintas).
1918 žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai kai kurie pravašiai pritarė Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės (nuo 1929 Jugoslavija) sudarymui. Dauguma vis dėlto reikalavo Kroatijos nepriklausomybės ir aktyviai priešinosi serbų hegemonizmui, nors pagal įtaką nusileido Kroatijos valstiečių partijai. 1929 uždraudus visas Jugoslavijos politines partijas pravašių radikalusis sparnas pogrindyje įkūrė ustašių judėjimą.
1990, žlugus Jugoslavijos komunistiniam režimui ir Kroatijai tapus nepriklausoma valstybe, Kroatijos teisių partija buvo atkurta, bet didesnės įtakos šalies politiniame gyvenime neturi: per 2007 parlamento rinkimus surinko 3,5 % rinkėjų balsų, turėjo vieną deputatą parlamente, nuo 2011 savo atstovų jame neturi.