Pravienškių žudỹnės, Lietuvoje 1941 06 26 SSRS kariuomenės ir represinių institucijų įvykdytos kalinių žudynės Pravieniškių priverčiamojo darbo stovykloje. Vyko prasidėjus SSRS–Vokietijos karui ir per Birželio sukilimą.
Pravieniškių priverčiamojo darbo stovykloje kalėjo asmenys, kurių sovietinė okupacinė valdžia nelaikė pavojingais, tarp jų – apie 80 internuotų Lenkijos, 30 – už įvairius nusikaltimus nubaustų SSRS kariuomenės karių. Prie stovyklos priartėjo besitraukiančios SSRS 11 armijos 5 divizijos dalinys su šarvuočiu. Žudynių iniciatorius – iš stovyklos paleistas leitenantas V. Kiseliovas. Kaliniai buvo išvaryti į kiemą, išrikiuoti ir sušaudyti, sužeistieji pribaigti durtuvais, susprogdinti granatomis. Atskirai sušaudyti stovyklos tarnautojai (21 asmuo ir jų šeimos). Iš stovykloje buvusių 444 asmenų buvo nužudyta apie 230, iš 214 pabėgusių buvo 50 sužeistų, dalis jų mirė. 1941 06 29 Pravieniškių stovyklos teritorijoje palaidoti 182 nužudytieji, 50 aukų kūnus išsivežė giminės. 1988 11 buvo sudaryta LSSR vyriausybinė komisija 1941 ir kitų panašių įvykių aplinkybėms tirti.
Pravieniškių žudynių aukos (Pravieniškių priverčiamojo darbo stovykla, 1941 06 26)
1991 06 26 Pravieniškių antrojoje gyvenvietėje atidengtas paminklas žudynių aukoms (autoriai Algis Šalkauskas ir Zenonas Sakalauskas).