dangaus ašies PP' precesija aplink ekliptikos ašį ΠΠ': EE' – ekliptika, QQ' – dangaus pusiaujas, ♈ – pavasario lygiadienio taškas, ♎ – rudens lygiadienio taškas
precèsija (lot. praecessio – ėjimas priekyje), Žemės sukimosi ašies ir Žemės orbitos (ekliptikos) plokštumos judėjimas, dėl kurio kinta lygiadienio taškų dangaus sferoje padėtis žvaigždžių atžvilgiu. Tokį judėjimą sukelia Mėnulio, Saulės ir planetų trauka. Saulė yra ekliptikoje, Mėnulis – arti ekliptikos. Šių kūnų trauka (Mėnulio įtaka didesnė) kreipia nesferiškos Žemės pusiaujo (čia yra masės perteklius) plokštumą ekliptikos plokštumos link. Kadangi Žemė sukasi, kampas tarp šių plokštumų (apie 23,4°) dėl to nekinta, tačiau Žemės sukimosi ašis (kartu ir dangaus ašis), kaip pakrypęs vilkelis, brėžia erdvėje aplink ekliptikos ašį kūgio paviršių su viršūne Žemės centre. Tai mėnulinė‑saulinė precesija. Jos periodas 25 800 metų. Tokiu periodu dangaus poliai žvaigždžių atžvilgiu brėžia apie ekliptikos polius kreivę (dėl nutacijos šiek tiek vingiuotą), artimą 23,4° spindulio apskritimui. Ilgainiui keičiasi žvaigždėtojo dangaus vaizdas, matomas iš tam tikros Žemės vietos (atrodo, jog dangus dar sukasi apie ekliptikos ašį), dangaus polius žymi vis kitos žvaigždės. Judant dangaus ašiai, juda ir dangaus pusiaujas, lygiadienio taškai lėtai slenka ekliptika vakarų link. Planetų trauka šiek tiek keičia Žemės orbitos plokštumos padėtį. Atitinkamai kinta ekliptikos ir jos polių padėtis (dėl to dangaus poliai juda neuždara kreive). Tai planetinė precesija. Jos periodas apie 41 000 metų.
Kampas tarp ekliptikos ir Žemės pusiaujo plokštumų kinta nuo 21°55′ iki 24°18′; 2000 pradžioje jis buvo 23°26′21,41″, dabar mažėja 0,47″ per metus. Dėl šios precesijos lygiadienio taškai labai lėtai slenka ekliptika į rytus. Dėl abiejų precesijų lygiadienio taškai šiuolaikinėje epochoje pasislenka ekliptika į vakarus 50,29″ per metus. Tai vidutinė, arba lygiadienio, precesija. Lygiadienio taškai pasitinka Saulę, judančią ekliptika į rytus, todėl atogrąžiniai metai 20 min 24 s trumpesni už žvaigždinius. Lygiadienio taškai per tūkstantmečius pereina iš vieno žvaigždyno į kitą, pvz., pavasario lygiadienio taškas prieš 2000 m. buvo Avino, o dabar yra Žuvų žvaigždyne (pasislinko apie 30°). Precesija keičia pusiaujinių ir ekliptinių dangaus koordinačių sistemų padėtį žvaigždžių atžvilgiu. Nurodant šviesulių koordinates būtina pažymėti, kokiai datai tinka.
šiaurinio dangaus poliaus judėjimas dėl precesijos (skaičiai reiškia metus); dabar jis yra arti Šiaurinės (Mažųjų Grįžulo Ratų α)
Precesiją apie 130 pr. Kr. aptiko senovės graikų astronomas Hiparchas, teoriškai 1687 paaiškino I. Newtonas.
906